Reumatoidinis artritas ir osteoartritas: skirtumai
Reumatoidinis artritas ir osteoartritas – dvi skirtingos ligos, kurios pažeidžia sąnarius dėl skirtingų organizme
Spalis – krūties sveikatos mėnuo, skirtas priminti apie krūtų ligų profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarbą.
Dalis krūtų pakitimų ankstyvoje stadijoje nesukelia pastebimų simptomų, todėl juos galima aptikti tik atliekant profilaktinius tyrimus.
„Ortopedijos centro“ gydytoja mamologė-onkologė ir echoskopuotoja Julija Vitko kviečia moteris neatidėlioti profilaktinės krūtų patikros.
Registruokitės mamologės konsultacijai:
Kodėl svarbūs krūtų profilaktiniai tyrimai?
Profilaktiniai krūtų tyrimai leidžia įvertinti krūties audinio struktūrą ir nustatyti pakitimus, kurių moteris pati negali užčiuopti.
Echoskopo aparatas geba aptikti itin smulkius, nuo 4 iki 8 mm dydžio, pakitimus.
Krūtų savityra padeda pastebėti naują gumbą, krūties formos, odos ar spenelio pokyčius, tačiau ji nepakeičia instrumentinių tyrimų, nes rankomis dariniai paprastai užčiuopiami tik jiems pasiekus 1,5–2 cm dydį.
Reguliarūs tyrimai padeda pastebėti naujus krūtų audinio pokyčius ir įvertinti, ar anksčiau nustatyti pakitimai laikui bėgant nesikeičia.
Profilaktiškai pasitikrinti krūtis rekomenduojama kartą per metus nuo 20 metų amžiaus.
Vienas tyrimo metodas netinka visoms moterims vienodai.
Krūtų echoskopijos, mamografijos ar kitų tyrimų poreikis parenkamas pagal amžių, krūtų audinio ypatybes, ankstesnių tyrimų rezultatus ir individualius rizikos veiksnius.
Kam krūtų tyrimai ypač aktualūs?
| Rizikos veiksnys | Kodėl svarbi atidesnė stebėsena? |
| Krūties ar kiaušidžių vėžio atvejai šeimoje | Krūties vėžio rizika yra didesnė moterims, kurių artimi giminaičiai sirgo krūties vėžiu. Ypač svarbu, jei liga buvo diagnozuota keliems šeimos nariams arba jaunesniame amžiuje. |
| BRCA1, BRCA2 ar kitos paveldimos genų mutacijos | Paveldimos patogeninės BRCA1 ar BRCA2 mutacijos reikšmingai padidina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. Su didesne krūties vėžio rizika siejamos ir kai kurios kitos genų mutacijos, pavyzdžiui, PALB2, TP53 ar PTEN. |
| Anksčiau nustatyti didesnės rizikos krūtų audinio pakitimai | Kai kurie pakitimai, pavyzdžiui, atipinė latakų ar skiltelinė hiperplazija, yra susiję su didesne tikimybe ateityje susirgti krūties vėžiu. Ne visi gerybiniai dariniai riziką didina, todėl svarbi tiksli ankstesnio pakitimo diagnozė. |
| Anksčiau taikyta spindulinė terapija krūtinės srityje | Jauname amžiuje taikyta didelės dozės spindulinė terapija krūtinės srityje padidina vėlesnę krūties vėžio riziką. Ypač reikšmingas apšvitinimas atliktas iki 30 metų amžiaus. |
| Tankus krūtų audinys | Tankus krūtų audinys yra krūties vėžio rizikos veiksnys. Esant tankiam audiniui mamografijos rezultatą gydytojas vertina kartu su kitais duomenimis ir, jei reikia, tyrimą papildo krūtų echoskopija. |
Kaip pasiruošti mamologo konsultacijai?
Specialaus pasiruošimo mamologo konsultacijai ar krūtų echoskopijai nereikia.
Jei anksčiau buvo atlikta krūtų echoskopija, mamografija ar biopsija, į vizitą reikėtų atsinešti turimus tyrimų atsakymus.
Ankstesnių ir dabartinių tyrimų palyginimas padeda įvertinti, ar krūtų audinyje nustatyti pakitimai laikui bėgant keičiasi.
Kaip vyksta mamologo konsultacija?
Profilaktinės mamologo konsultacijos metu pirmiausia įvertinama bendra krūtų sveikatos situacija.
Gydytoja aptaria anksčiau diagnozuotus krūtų pakitimus, šeimos onkologinių ligų istoriją, vartojamus hormoninius vaistus ir ankstesnių echoskopijų, mamografijų ar biopsijų rezultatus, jei tokių tyrimų buvo atlikta.
Toliau atliekama krūtų ir pažastų apžiūra bei palpacija.
Vertinama krūtų forma, oda, speneliai, apčiuopiami dariniai ir pažastų limfmazgiai.
Pagal amžių, individualius rizikos veiksnius ir apžiūros duomenis sprendžiama, kokie papildomi tyrimai reikalingi.
Jei pacientė neturi nusiskundimų ir pakitimų nenustatoma, pateikiamos rekomendacijos dėl tolesnės profilaktinės priežiūros ir kontrolinių tyrimų.
Jei aptinkamas pakitimas, planuojamas papildomas ištyrimas.
Kokie tyrimai naudojami krūtų būklei įvertinti?
Krūtų tyrimai parenkami pagal moters amžių, krūtų audinio ypatybes ir konsultacijos metu nustatytus pakitimus.
Krūtų echoskopija
Krūtų echoskopija leidžia įvertinti krūties audinio struktūrą, nustatyti darinius ir apžiūrėti pažastų limfmazgius.
Iki maždaug 40–50 metų, kai krūtyse vyrauja liaukinis audinys, ultragarsinis tyrimas yra ypač informatyvus.
Šis tyrimas atliekamas ultragarsu, yra visiškai neskausmingas, nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės ir nereikalauja specialaus pasiruošimo.
Mamografija
Mamografija – rentgeninis krūtų tyrimas, naudojamas profilaktinei patikrai ir krūties audinio pakitimams vertinti.
Ji suteikia kitokios diagnostinės informacijos nei echoskopija ir leidžia įvertinti pakitimus, kuriems nustatyti ar patikslinti gali būti reikalingas rentgeninis vaizdas.
Biopsija
Jei vaizdiniais tyrimais nustatomas darinys, kurio pobūdžio negalima patikimai įvertinti vien pagal vaizdą, gali būti atliekama biopsija.
Jos metu paimamas audinio mėginys histologiniam tyrimui, kuris padeda nustatyti, ar pakitimas yra gerybinis, ar reikalingas tolesnis onkologinis ištyrimas.
Kas vyksta, jei tyrimo metu nustatomas pakitimas?
Krūtyje nustatytas darinys savaime nereiškia piktybinės ligos.
Tyrimų metu gali būti nustatomos cistos, fibroadenomos ir kiti gerybiniai pakitimai, todėl tolesni veiksmai priklauso nuo darinio struktūros, dydžio, simptomų ir kitų tyrimo duomenų.
Kai pakitimas turi gerybiniam dariniui būdingų požymių, gali pakakti stebėjimo ir kontrolinių tyrimų.
Jei jo pobūdis nėra aiškus, skiriami papildomi vaizdiniai tyrimai arba biopsija.
Jei tyrimų rezultatai kelia įtarimą dėl onkologinės ligos, pacientė siunčiama tolesniam ištyrimui ir specializuotam gydymui.
Gydymo planas parenkamas tik nustačius tikslią diagnozę.
