Kraujagyslių chirurgai

„Ortopedicijos Centre“ teikiamos paslaugos:

• Gydytojų kraujagyslių chirurgų (angiochirurgų) konsultacijos (su kompensavimo galimybe iš Ligonių kasos);
• Diagnostika – ultragarsiniai tyrimai, echoskopija, angiografija;
• Skleroterapija (venų varikozei, voratinklinėms ir tinklinėms venoms gydyti).

Kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai) – tai gydytojai specialistai, kurie diagnozuoja ir gydo arterijų, venų bei limfinių kraujagyslių ligas, tiesiogiai veikiančias kraujotaką ir organų aprūpinimą krauju.

Šie specialistai gydo venų varikozę, aterosklerozę, aneurizmas ir giliųjų venų trombozę, taikydami tiek minimaliai invazines procedūras, tiek chirurgines kraujagyslių rekonstrukcijas.

Kraujagyslių chirurgai atlieka skleroterapiją, lazerines venų procedūras, endovaskulines intervencijas ir atviras operacijas, priklausomai nuo ligos stadijos ir kraujagyslių pažeidimo masto.

Pagrindinis kraujagyslių chirurgo (angiochirurgo) tikslas yra atkurti efektyvią kraujotaką, sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

„Ortopedijos Centre“ dirbantys kraujagyslių chirurgai konsultuoja vaikus ir suaugusiuosius, atlieka diagnostiką ir parenka individualų gydymą pagal paciento būklę.

„Ortopedicijos Centre“ dirbantys kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai)

Gydytojas Arūnas Grinkevičius – kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas)

Kraujagyslių chirurgas, turintis daugiau nei 20 metų klinikinės patirties kraujagyslių ir kardiochirurgijos srityje. Baigė Kauno medicinos universitetą, nuolat tobulina kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje.

Gydytojas yra Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos, Europos kraujagyslių chirurgijos asociacijos ir Baltijos šalių flebologų draugijos narys. Konsultuoja Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Gydytoja Aušrinė Navickienė – kraujagyslių chirurgė (angiochirurgė)

Kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė, baigusi Vilniaus universitetą ir kraujagyslių chirurgijos rezidentūrą.

Aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir tarptautinėse konferencijose, yra A. Marcinkevičiaus vardinės stipendijos laureatė ir tarptautinių medicinos draugijų narė. Konsultuoja Vilniuje.

Gydytojas Eligijus Araminas – kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas)

Kraujagyslių chirurgas, kasmet atliekantis daugiau nei 500 arterijų ir venų gydymo procedūrų. Kraujagyslių chirurgo kvalifikaciją įgijo 1993 m., studijavo Vilniaus universitete.

Specializuojasi moderniuose venų varikozės gydymo metoduose, įskaitant lazerines procedūras. Konsultuoja Klaipėdoje.

Kas yra kraujagyslių chirurgija?

Kraujagyslių chirurgija yra medicinos sritis, apimanti arterijų, venų ir limfinių kraujagyslių ligų diagnostiką ir gydymą, kai sutrinka kraujotaka.

Ši specialybė apima arterijų susiaurėjimo, venų užakimo, aneurizmų ir limfedemos nustatymą bei gydymą, taikant klinikinį vertinimą ir vaizdinius tyrimus.

Kraujagyslių chirurgijoje naudojami ultragarsiniai tyrimai ir angiografija kraujagyslių būklei įvertinti ir gydymo taktikai parinkti.

Pagrindinis kraujagyslių chirurgijos tikslas yra atkurti efektyvią kraujotaką, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms, taikant minimaliai invazines arba chirurgines intervencijas pagal ligos stadiją.

Kokias ligas dažniausiai gydo kraujagyslių chirurgas?

Kraujagyslių chirurgai gydo venų, arterijų ir limfinių kraujagyslių ligas, kurios trikdo kraujotaką ir didina sunkių komplikacijų riziką.

Venų varikozė

Venų varikozė pasireiškia išsiplėtusiomis kojų venomis, sukeliančiomis skausmą, tinimą ir sunkumo jausmą.

Kraujagyslių chirurgai gydo venų varikozę taikydami kompresinę terapiją, skleroterapiją ir minimaliai invazines procedūras, įskaitant lazerinį venų gydymą.

Aterosklerozė

Aterosklerozė yra lėtinis arterijų susiaurėjimas, atsirandantis dėl riebalinių sankaupų kraujagyslių sienelėse.

Ši liga blogina kraujo tekėjimą ir didina insulto bei periferinių arterijų ligos riziką. Gydymas apima medikamentinę terapiją, rizikos veiksnių korekciją ir chirurgines intervencijas.

Giliųjų venų trombozė

Giliųjų venų trombozė yra kraujo krešulių susidarymas giliosiose venose, dažniausiai apatinėse galūnėse.

Kraujagyslių chirurgai gydo šią būklę siekdami apsaugoti pacientą nuo plaučių embolijos. Gydymui taikomi antikoaguliantai, kompresinę terapiją ir, esant indikacijoms, intervenciniai gydymo metodai.

Aneurizmos

Aneurizmos yra patologinis arterijų išsiplėtimas, galintis sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą plyšimo atveju.

Dažniausiai jos nustatomos aortoje, o gydymas apima stebėseną, endovaskulines procedūras arba chirurginį pažeistos kraujagyslės protezavimą.

Limfedema

Limfedema pasireiškia limfos kaupimusi audiniuose, sukeliant lėtinį galūnių tinimą ir judėjimo diskomfortą.

Kraujagyslių chirurgai taiko kompleksinį gydymą, kuris apima kompresinę terapiją, limfodrenažą ir fizinę reabilitaciją.

Kada reikia kreiptis į kraujagyslių chirurgą?

Ankstyva konsultacija pas kraujagyslių chirurgą leidžia nustatyti ligą dar pradinėje stadijoje ir sumažinti insulto, plaučių embolijos bei galūnių pažeidimo riziką.

Kraujagyslių chirurgas įvertina simptomų priežastį ir parenka tikslinį gydymą pagal kraujagyslių pažeidimo pobūdį.

Klinikos kraujagyslių chirurgų atliekamos procedūros

Kraujagyslių chirurgai atlieka kraujagyslių diagnostikos, minimaliai invazines ir chirurgines procedūras, parinktas pagal ligos tipą ir jos pažengimo stadiją.

Diagnostika

Kraujagyslių chirurgai vertina kraujotakos sistemos būklę, naudodami vaizdinius ir funkcinio vertinimo metodus.

• Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – leidžia įvertinti kraujagyslių struktūrą ir kraujo tekėjimą realiu laiku.
• Angiografija – padeda tiksliai nustatyti arterijų ir venų susiaurėjimus, užakimus ar kitus pažeidimus.

Minimaliai invazinės procedūros

Minimaliai invazinės procedūros taikomos ankstyvose ir vidutinėse ligos stadijose, siekiant sumažinti simptomus ir išvengti chirurginės intervencijos.

• Skleroterapija – procedūra, kurios metu medikamentas suleidžiamas į pažeistas venas, padedant jas uždaryti.
• Kapiliarų ir paviršinių venų šalinimas lazeriu – procedūra, skirta pašalinti sutrūkinėjusius kapiliarus ir mažas venas.

Chirurginės intervencijos

Chirurginės procedūros taikomos pažengusioms kraujagyslių ligoms, kai konservatyvus ar minimaliai invazinis gydymas nepakankamas.

• Endovaskulinės operacijos – atliekamos per mažą pjūvį arba punkciją, siekiant atverti, uždaryti ar pašalinti pažeistas kraujagysles.
• Arterijų rekonstrukcija – procedūros, skirtos atkurti kraujotaką, pašalinant aterosklerozines plokšteles arba aneurizmos pažeistas kraujagyslių dalis.

Kada būtinas chirurginis gydymas?

Chirurginis kraujagyslių ligų gydymas būtinas tais atvejais, kai konservatyvūs ar minimaliai invaziniai metodai neužtikrina pakankamo gydymo efektyvumo.

Kraujagyslių chirurgas rekomenduoja chirurginę intervenciją, kai liga progresuoja ir didėja kraujagyslių pažeidimo mastas.

Operacinis gydymas taip pat taikomas, kai atsiranda komplikacijų rizika, pavyzdžiui, trombozė, kraujagyslės plyšimas ar kritinis kraujotakos sutrikimas.

Sprendimas dėl chirurginio gydymo visada priimamas individualiai, įvertinus paciento būklę, ligos stadiją.

Pooperacinė priežiūra ir stebėsena

Po chirurginių ar minimaliai invazinių kraujagyslių procedūrų pacientui taikoma individuali pooperacinė priežiūra, siekiant užtikrinti stabilius gydymo rezultatus.

Kraujagyslių chirurgas įvertina gijimo eigą, stebi kraujotakos atsistatymą ir prireikus koreguoja gydymo planą.

Po procedūrų gali būti skiriami kontroliniai ultragarsiniai tyrimai, leidžiantys įvertinti kraujagyslių būklę ir laiku nustatyti galimus pakitimus.

Reguliari stebėsena padeda sumažinti komplikacijų riziką, užkirsti kelią ligos atsinaujinimui ir užtikrinti ilgalaikį gydymo efektyvumą.

Ko tikėtis apsilankymo pas specialistą metu?

Apsilankymo metu kraujagyslių chirurgas įvertina paciento simptomus, nustato kraujagyslių pažeidimo pobūdį ir parenka gydymo kryptį.

Pirmo vizito metu gydytojas surenka anamnezę, įvertina nusiskundimus ir atlieka fizinę apžiūrą, siekiant nustatyti galimus venų, arterijų ar limfinių kraujagyslių sutrikimus.

Diagnozei patikslinti kraujagyslių chirurgas dažnai atlieka ultragarsinį tyrimą, kuris leidžia įvertinti kraujotaką ir nustatyti venų ar arterijų pažeidimus.

Remdamasis klinikiniais duomenimis ir tyrimų rezultatais, gydytojas sudaro individualų gydymo planą, kuris gali apimti konservatyvų gydymą, minimaliai invazines procedūras arba chirurginę intervenciją.

Vizito pabaigoje pacientas gauna aiškią informaciją apie nustatytą būklę, gydymo eigą ir prevencines priemones, padedančias išvengti ligos progresavimo.

Kraujagyslių ligų rizikos veiksniai

• Rūkymas – pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina aterosklerozės vystymąsi.
• Antsvoris ir nutukimas – didina spaudimą venoms ir trikdo normalią kraujotaką.
• Padidėjęs cholesterolio kiekis – lemia riebalinių sankaupų formavimąsi arterijų sienelėse ir kraujagyslių susiaurėjimą.
• Cukrinis diabetas – būklė kuri sukelia kraujagyslių struktūros pažeidimus ir didina trombozių riziką.
• Mažas fizinis aktyvumas – silpnina kraujo apytaką ir skatina venų varikozės vystymąsi.
• Genetiniai veiksniai – taip pat didina polinkį sirgti kraujagyslių ligomis.

Profilaktikos svarba

Profilaktika padeda sumažinti ligų išsivystymo riziką ir sulėtinti esamų kraujotakos sutrikimų progresavimą.

Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujotaką ir mažina venų varikozės bei trombozių riziką.

Subalansuota mityba mažina cholesterolio kiekį kraujyje, riboja aterosklerozės vystymąsi ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį.

Profilaktiniai kraujagyslių tyrimai leidžia anksti nustatyti venų ir arterijų pakitimus dar prieš pasireiškiant simptomams, ypač rizikos grupėse.

Laiku kreipiantis į kraujagyslių chirurgą galima išvengti komplikacijų, tokių kaip trofinės opos, kraujo krešuliai ar galūnių kraujotakos nepakankamumas.