Arūnas Grinkevičius
Arūnas Grinkevičius
Kraujagyslių chirurgas
Kalvarijų g. 62, Vilnius
Danės g. 9, Klaipėda
Jonavos g. 16, Kaunas
Kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas) – tai gydytojas specialistas, diagnozuojantis ir gydantis arterijų, venų bei limfinių kraujagyslių ligas.
Kraujagyslių chirurgai specializuojasi kraujotakos sistemos sutrikimų, tokių kaip venų varikozė, aterosklerozė, aneurizmos ir giliųjų venų trombozė gydyme. Jie atlieka tiek minimaliai invazines procedūras, pavyzdžiui, kapiliarų šalinimą lazeriu, tiek sudėtingas operacijas, tokias kaip arterijų rekonstrukcija ar aneurizmos šalinimas.
Angiochirurgo tikslas – atkurti normalų kraujotakos funkcionalumą, užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Šie specialistai dirba su pacientais, kuriems reikia tiek medicininio, tiek estetinio gydymo sprendimų.
„Ortopedijos Centras“ dirbantys gydytojai angiochirurgai teikia profesionalias konsultacijas, atlieka kraujagyslių ligų diagnostiką, tyrimus bei gydymą vaikams ir suaugusiesiems.
„Ortopedicijos Centras“ teikiamos paslaugos:
- Gydytojų kraujagyslių chirurgų (angiochirurgų) konsultacijos (su kompensavimo galimybe iš Ligonių kasų);
- Diagnostika – ultragarsiniai tyrimai, echoskopija, angiografija;
- Skleroterapija (venų varikozei, voratinklinėms ir tinklinėms venoms gydyti).
- Registruokitės konsultacijai telefonu:
- Vilniuje +37052733402
- Kaune +37037332279
- Klaipėdoje +37046256102
„Ortopedicijos Centre“ dirbantys kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai)
Gydytojas Arūnas Grinkevičius – kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas)
Kraujagyslių chirurgas, turintis daugiau nei 20 metų patirtį. Mokslus baigė Kauno Medicinos Universitete, gilindamas žinias kraujagyslių ir kardiochirurgijos srityje.
Aktyviai tobulina kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos, Europos kraujagyslių chirurgijos asociacijos ir Baltijos šalių flebologų draugijos narys. Gydytojas kalba lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Konsultuoja „Ortopedijos Centre“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Gydytoja Aušrinė Navickienė – kraujagyslių chirurgė (angiochirurgė)
Kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė. Mokslus baigė Vilniaus universitete, vėliau gilino žinias kraujagyslių chirurgijos rezidentūroje.
Ji aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir tarptautinėse konferencijose. Yra A. Marcinkevičiaus vardinės stipendijos laimėtoja ir tarptautinių draugijų narė. Gydytoja laisvai kalba lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Konsultuoja „Ortopedijos Centre“ Vilniuje.
Gydytojas Eligijus Araminas – kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas)
Kraujagyslių chirurgas, kasmet atliekantis daugiau nei 500 sudėtingų arterijų ir venų procedūrų. Mokslus baigė Vilniaus universitete, o kraujagyslių chirurgo kvalifikaciją įgijo 1993 m.
Specializuojasi moderniuose venų varikozės gydymo metoduose, įskaitant gydymą lazeriu. Yra Lietuvos ir tarptautinių medicinos draugijų narys. Gydytojas kalba lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Konsultuoja „Ortopedijos Centre“ Klaipėdoje.
Gydytojas Adomas Aladaitis – kraujagyslių chirurgas (angiochirurgas)
Kraujagyslių chirurgas. Mokslus baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir gilino žinias rezidentūroje.
Aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, jo straipsniai publikuoti tarptautiniuose medicinos žurnaluose. Praktika Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje suteikė jam pažangių gydymo įgūdžių. Gydytojas laisvai kalba lietuvių ir anglų kalbomis. Konsultuoja „Ortopedijos Centre“ Kaune.
Kas yra kraujagyslių chirurgija?
Kraujagyslių chirurgija apima arterijų, venų ir limfinių kraujagyslių diagnostiką bei gydymą. Ši medicinos sritis sprendžia kraujotakos sutrikimų problemas, kurios gali paveikti galūnes, kaklą, pilvą ar kitus kūno regionus.
Kraujagyslių chirurgai gali diagnozuoti įvairias būkles, tokias kaip arterijų susiaurėjimas, venų užakimas, aneurizmos ar limfedema. Jie naudoja pažangius diagnostinius metodus, pavyzdžiui, ultragarsą ir angiografiją, siekiant tiksliai nustatyti esančius sutrikimus.
Pagrindinis kraujagyslių chirurgijos tikslas – atkurti ir pagerinti kraujotaką, sumažinti ligos sukeltą diskomfortą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Ši sritis apima tiek gydymą minimaliai invazinėmis procedūromis, tiek sudėtingas chirurgines intervencijas, skirtas išsaugoti paciento sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kokias ligas dažniausiai gydo kraujagyslių chirurgas?
Venų varikozė
Išsiplėtusios ir išryškėjusios kojų venos, sukeliančios skausmą, tinimą ir estetinį diskomfortą. Gydymo būdai apima kompresinę terapiją, skleroterapiją ar minimaliai invazines chirurgines procedūras, pavyzdžiui, lazerinį venų šalinimą.
Aterosklerozė
Lėtinis arterijų susiaurėjimas dėl riebalų ir kalcio sankaupų ant jų sienelių. Ši liga trikdo kraujo tekėjimą ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip insultas ar periferinių arterijų liga. Gydymas apima vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ir chirurginę intervenciją.
Giliųjų venų trombozė
Kraujo krešulių susidarymas giliųjų venų viduje, dažniausiai kojose. Ši būklė pavojinga dėl galimos plaučių embolijos. Gydymui taikomi antikoaguliantai, kompresinė terapija arba chirurginis krešulių šalinimas.
Aneurizmos
Arterijų išsiplėtimas, kuris gali plyšti ir sukelti gyvybei pavojingą kraujavimą. Dažniausiai nustatomos pilvo ar krūtinės aortoje. Gydymas apima reguliarią stebėseną, chirurginį išsiplėtusios kraujagyslės šalinimą ar protezavimą.
Limfedema
Limfos kaupimasis audiniuose, dažniausiai rankose ar kojose, sukeliantis tinimą ir diskomfortą. Gydymo metodai apima kompresinę terapiją, limfodrenažinį masažą ir fizinę terapiją, padedančią sumažinti simptomus ir pagerinti limfos cirkuliaciją.
Kada kreiptis į kraujagyslių chirurgą?
Simptomai | Aprašymas |
Kojų tinimas ir mėšlungis | Pirmieji požymiai, rodantys venų ar limfinių kraujagyslių problemas. Kojų sunkumas, nuovargis ir patinimas gali signalizuoti venų varikozės ar limfedemos pradžią. |
Venų varikozė | Išsiplėtusios, ryškiai matomos venos ar kraujagyslių tinklas rodo venų nepakankamumą. Jei atsiranda diskomfortas ar skausmas, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su specialistu. |
Galvos svaigimas ir regos sutrikimai | Simptomai, susiję su galvos smegenų kraujotakos problemomis. Jie gali būti miego arterijų susiaurėjimo ar aterosklerozės požymiai. |
Kojų temperatūros pokyčiai | Neįprastai šaltos ar karštos kojos gali signalizuoti apie arterijų ar venų sutrikimus. |
Atviros žaizdos ar opos | Lėtai gyjančios trofinės opos dažnai atsiranda dėl sutrikusios kraujotakos. Šis simptomas reikalauja neatidėliotinos gydytojo apžiūros. |
Ankstyva kraujagyslių chirurgo konsultacija – efektyviausias būdas užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms, tokioms kaip insultas, plaučių embolija ar trofinės opos.
Specialistas padės nustatyti problemą ir parinks tinkamiausią gydymo būdą.
Kraujagyslių chirurgų atliekamos procedūros
Diagnostika
Pažangios technologijos leidžia tiksliai įvertinti kraujotakos sistemos būklę. Ultragarsinis skenavimas ir echoskopija naudojami kraujagyslių struktūros ir kraujo tekėjimo analizei. Angiografija padeda detaliai vizualizuoti arterijų ir venų pažeidimus.
Minimaliai invazinės procedūros
Efektyvūs gydymo būdai, skirti mažiau pažengusioms ligoms.
Skleroterapija – procedūra, kurios metu į pažeistas venas leidžiamas medikamentas, uždarantis jas.
Kapiliarų šalinimas lazeriu – tinkamas sutrūkinėjusių kapiliarų ar paviršinių venų šalinimui, siekiant tiek funkcinių, tiek estetinių rezultatų.
Chirurginės intervencijos
Taikomos pažengusių būklių gydymui. Endovaskulinės operacijos atliekamos atliekant minimalų pjūvį, siekiant uždaryti ar pašalinti pažeistas venas bei arterijas. Arterijų rekonstrukcijos procedūros skirtos atkurti kraujotaką, pašalinant aterosklerozines plokšteles ar aneurizmos pažeistas kraujagyslių dalis.
Ko tikėtis apsilankymo metu?
Apsilankymo metu gydytojas pirmiausia surenka anamnezę ir atlieka fizinę apžiūrą, siekdamas nustatyti simptomus, sveikatos istoriją bei galimus rizikos veiksnius.
Dažnai diagnozei patvirtinti atliekami ultragarsiniai tyrimai, kurie padeda įvertinti kraujotakos būklę, nustatyti venų ar arterijų pažeidimus ir galimus kraujotakos sutrikimus. Remdamasis tyrimų rezultatais, gydytojas parengia individualų gydymo planą.
Gali būti rekomenduojami konservatyvūs metodai, tokie kaip kompresinė terapija ar medikamentai, arba, esant poreikiui, taikomos minimaliai invazinės ar chirurginės procedūros.
Vizito metu pacientas gauna išsamią informaciją apie savo būklę, gydymo galimybes ir prevencijos priemones, siekiant greitai ir efektyviai spręsti kraujotakos problemas.
Kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
- Rūkymas – pagrindinis rizikos veiksnys, pažeidžiantis kraujagyslių sieneles ir skatinantis aterosklerozės vystymąsi.
- Antsvoris ir nutukimas – didina spaudimą venoms ir arterijoms, trikdydamas normalią kraujotaką.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis – lemia riebalų kaupimąsi arterijų sienelėse, dėl ko siaurėja kraujagyslės ir sutrinka kraujo tėkmė.
- Cukrinis diabetas – sukelia kraujagyslių pažeidimus, didindamas aterosklerozės ir kraujo krešulių riziką.
- Mažas fizinis aktyvumas – silpnina kraujotaką, skatina antsvorį ir venų varikozės vystymąsi.
- Genetiniai veiksniai – paveldimumas daro įtaką polinkiui į kraujagyslių ligas, ypač jei šeimos istorijoje pasireiškė širdies ir kraujagyslių problemos.
Profilaktikos svarba
Profilaktika – esminis būdas apsaugoti savo kraujagyslių sveikatą ir užkirsti kelią ligoms.
Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina kraujagyslių sieneles, gerina kraujotaką ir mažina venų varikozės riziką. Judėjimas, padeda palaikyti efektyvų kraujotakos sistemos funkcionavimą.
Sveika mityba mažina cholesterolio kiekį kraujyje, apsaugo nuo aterosklerozės ir padeda išlaikyti normalų kūno svorį. Rekomenduojama rinktis skaidulų turtingą maistą su mažai druskos ir sočiųjų riebalų.
Laiku atlikta diagnostika padeda nustatyti kraujagyslių ligas ankstyvose stadijose. Ultragarsiniai tyrimai identifikuoja sutrikimus dar prieš atsirandant simptomams. Pirmieji kraujotakos sutrikimų požymiai, tokie kaip kojų tinimas, mėšlungis ar venų varikozė, neturėtų būti ignoruojami.
Ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip trofinės opos ar kraujo krešuliai. Prevencija mažina riziką ir užtikrina tinkamą kraujagyslių funkciją bei gyvenimo kokybę.