
Skleroterapija – tai nechirurginis venų varikozės, kapiliarų tinklo ir smulkių venų šakų gydymo būdas.
Procedūros metu į pažeistą kraujagyslę suleidžiamas specialus preparatas – sklerozantas, kuris uždaro venos sienelę.
Uždaryta vena palaipsniui sunyksta, o kraujas nukreipiamas sveikomis, gilesnėmis venomis.
Skleroterapija (venų varikozės ir kapiliarų tinklo gydymas) Ortopedijos Centre
Klinikoje teikiama pagalba:
- Gydytojo kraujagyslių chirurgo (angiochirugo) konsultacija kartu su echoskopija;
- Skleroterapijos procedūros venų varikozei, kapiliarų tinklui ir retikulinėms venoms gydyti;
- Rekomendacijos poprocedūriniam atsigavimui.
Daugiau informacijos → Skleroterapiją atliekantys gydytojai–angiochirurgai.
Kam taikoma skleroterapija?

Skleroterapija gali būti taikoma:
- Smulkioms išsiplėtusioms paviršinėms venoms;
- Kapiliarų tinklui (kraujagyslių žvaigždutėms);
- Retikulinėms venoms;
- Ankstyvos stadijos venų varikozei, kai nėra indikacijų chirurginiam gydymui;
- Kai kurioms stambesnėms venoms, jei gydytojas nustato, kad šis metodas tinkamas.
Smulkios matomos kraujagyslės ne visada sukelia simptomų, tačiau dažnai kelia estetinį diskomfortą.
Jeigu kartu jaučiamas kojų skausmas, sunkumas, tinimas ar pastebimi odos pokyčiai, rekomenduojama pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu ir įvertinti venų būklę – tai gali rodyti pažengusią venų ligą, kuriai reikalingas kitoks gydymo metodas.
Venų varikozės priežastys. Kas lemia išsiplėtusias venas?
Venų varikozė išsivysto, kai dėl nesandarių venų vožtuvų, dalis kraujo teka atgal ir kaupiasi kojų venose.
Padidėjęs spaudimas plečia venas ir deformuoja jų sieneles.
Pagrindiniai venų varikozės rizikos veiksniai:
- Paveldimumas – jeigu vienas arba abu tėvai serga venų varikoze, vaikams didėja rizika susirgti šia liga.
- Amžius – senstant silpnėja venų sienelės ir vožtuvai, todėl didėja venų išsiplėtimo rizika.
- Hormoniniai svyravimai – nėštumas, menopauzė ir hormoninių kontraceptikų vartojimas didina venų varikozės riziką.
- Sėdimas ar stovimas darbas – ilgai būnant vienoje padėtyje sulėtėja veninio kraujo grįžimas į širdį ir didėja spaudimas kojų venose.
- Antsvoris – didina spaudimą kojų venoms ir apsunkina kraujo grįžimą į širdį.
Kaip atliekama skleroterapija? Procedūros eiga
Prieš procedūrą gydytojas įvertina venų būklę, prireikus atlikdamas ultragarsinį tyrimą. Aptariama gydymo eiga ir galimi rezultatai.
Procedūros metu plona adata į pažeistą veną leidžiamas skysto arba putų pavidalo sklerozuojantis preparatas „Aethoxysklerol“, gaminamas Vokietijoje. Jo veiklioji medžiaga – polidokanolis.
Preparatas veikia vidinę kraujagyslės sienelę, todėl vena užsiveria. Gydant stambesnes ar giliau esančias venas, preparato suleidimas gali būti kontroliuojamas ultragarsu.
Procedūra atliekama be nejautros, trunka apytiksliai 20–40 minučių, priklausomai nuo gydomų kraujagyslių skaičiaus. Jaučiamas pojūtis panašus į uodo įkandimą – trumpas dilgčiojimas ar lengvas deginimas.
Per vieną procedūrą galima gydyti vieną ar kelias kraujagysles. Norimam rezultatui pasiekti dažniausiai reikia kelių procedūrų – visas gydymo kursas gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių.
Kaip elgtis po skleroterapijos?
Po procedūros gydytojas rekomenduoja dėvėti kompresines kojines – jos gerina veninę kraujotaką, mažina patinimą ir padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų.
Kojines būtina dėvėti 24 valandas po procedūros, vėliau – tik dienos metu iki kitos procedūros.
Iš karto po procedūros svarbu aktyviai pavaikščioti bent 30 minučių.
Taip pat rekomenduojama:
- Išlikti fiziškai aktyviems, kasdien vaikščioti per visą atsistatymo laikotarpį;
- 7–14 dienų vengti sunkaus fizinio darbo ir intensyvaus sporto;
- 7–14 dienų vengti soliariumo, tiesioginių saulės spindulių, pirties ir karštų vonių;
- Nepradėti vartoti ir nenutraukti kraują skystinančių vaistų be gydytojo nurodymo;
- Netepti gydytos vietos heparino tepalais.
Tikslias rekomendacijas ir veiklos apribojimus gydytojas pateikia individualiai, priklausomai nuo gydytų kraujagyslių dydžio ir kiekio.
Daugiau informacijos → Kompresinės terapijos sveikatos nauda.
Galimi šalutiniai poveikiai
Po skleroterapijos galimi šie šalutiniai poveikiai:
- Nežymus skausmas procedūros vietoje – paprastai praeina per kelias dienas.
- Niežėjimas injekcijos vietoje – atsiranda dėl reakcijos į sklerozuojantį preparatą, praeina per kelias valandas ar dienas.
- Odos patamsėjimas – gydytų venų vietose atsiranda rudų dėmių, kurios pilnai išnykta per 3–6 mėnesius. Daliai pacientų pigmentacija išlieka ilgiau.
- Odos sukietėjimas – susiformuoja dėl gydytos venos užsidarymo ir joje susikaupusio sukrešėjusio kraujo. Sukietėjimas praeina per 2–12 savaičių.
- Paviršinės venos uždegimas – pasireiškia paraudimu, skausmu ir sukietėjimu. Uždegimo simptomai įprastai praeina per 4–6 savaites.
Retesnės komplikacijos – alerginė reakcija į sklerozuojantį preparatą, odos pažeidimas ir giliųjų venų trombozė.
Sunkios komplikacijos po skleroterapijos pasitaiko retai.
Jeigu po procedūros staiga patinsta koja, atsiranda dusulys ar krūtinės skausmas, būtina skubi medicininė pagalba.
Kada skleroterapija netaikoma?
Skleroterapija neatliekama:
- Esant alergijai sklerozuojančiam preparatui;
- Sergant ūmine giliųjų venų tromboze ar plaučių embolija;
- Esant infekcijai procedūros vietoje arba sunkiai ūminei infekcijai;
- Esant kritiniam kojų arterinės kraujotakos sutrikimui;
- Jeigu ankstesnė skleroterapijos procedūra sukėlė sunkių neurologinių ar širdies komplikacijų.
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu planinė skleroterapija atidedama.
Asmenims, turintiems padidėjusią trombozės riziką, kraujo krešėjimo sutrikimų ar sunkiai kontroliuojamų lėtinių ligų, procedūros tinkamumą nustato kraujagyslių chirurgas, įvertinęs gydymo naudą ir riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada bus matomas skleroterapijos rezultatas?
Gydytos kraujagyslės nyksta palaipsniui.
Smulkių venų ir kapiliarų tinklo gydymo rezultatai išryškėja per 3–6 savaites, o stambesnių venų – per 3–4 mėnesius.
Ar po skleroterapijos venos gali atsirasti kitoje vietoje?
Taip.
Sėkmingai uždarytos venos nebeatsinaujina, tačiau laikui bėgant kitose kojų vietose gali išsiplėsti naujos venos ar susiformuoti kapiliarų tinklas.
Skleroterapija pašalina gydomas kraujagysles, tačiau nepanaikina polinkio į venų varikozę.
Kuo skiriasi skleroterapija nuo venų gydymo lazeriu?
Skleroterapijos metu į pažeistą veną leidžiamas sklerozuojantis preparatas, kuris uždaro kraujagyslę iš vidaus.
Šis metodas taikomas kapiliarų tinklui, retikulinėms ir išsiplėtusioms paviršinėms venoms gydyti.
Paviršinis kraujagyslių lazeris taip pat naudojamas smulkiems kapiliarams gydyti, tačiau kraujagyslę veikia šviesos energija.
Stambesniems venų kamienams gydyti naudojamas endoveninis lazeris, kurio šviesolaidis įvedamas į venos vidų.
Gydymo metodą kraujagyslių chirurgas parenka pagal venų dydį, gylį ir kraujotakos sutrikimus.