Skleroterapija – tai nechirurginis venų varikozės, kapiliarų tinklo ir smulkių venų šakų gydymo būdas.
Procedūros metu į pažeistą kraujagyslę suleidžiamas specialus preparatas – sklerozantas, kuris uždaro venos sienelę. Uždaryta vena palaipsniui sunyksta, o kraujas nukreipiamas sveikomis, gilesnėmis venomis.
Metodas taikomas nuo 1920 metų, o nuo septintojo dešimtmečio yra plačiai naudojamas visame pasaulyje kaip vienas efektyviausių būdų gydyti paviršines venas be chirurginės intervencijos.
Skleroterapija (venų varikozės ir kapiliarų tinklo gydymas) Ortopedijos Centre
Klinikoje teikiama pagalba:
- Gydytojo kraujagyslių chirurgo (angiochirugo) konsultacija kartu su echoskopija;
- Skleroterapijos procedūros venų varikozei, kapiliarų tinklui ir retikulinėms venoms gydyti;
- Rekomendacijos poprocedūriniam atsigavimui.
Daugiau informacijos → Skleroterapiją atliekantys gydytojai–angiochirurgai.
Kam taikoma skleroterapija?
Skleroterapija gali būti taikoma:
- Smulkioms išsiplėtusioms paviršinėms venoms;
- Kapiliarų tinklui (kraujagyslių žvaigždutėms);
- Retikulinėms venoms;
- Ankstyvos stadijos venų varikozei, kai nėra indikacijų chirurginiam gydymui;
- Kai kurioms stambesnėms venoms, jei gydytojas nustato, kad šis metodas tinkamas.
Smulkios matomos kraujagyslės ne visada sukelia simptomų, tačiau dažnai kelia estetinį diskomfortą.
Jeigu kartu jaučiamas kojų skausmas, sunkumas, tinimas ar pastebimi odos pokyčiai, rekomenduojama pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu ir įvertinti venų būklę – tai gali rodyti pažengusią venų ligą, kuriai reikalingas kitoks gydymo metodas.
Venų varikozės priežastys. Kas lemia išsiplėtusias venas?
Venų varikozė išsivysto, kai venų vožtuvai tampa nesandarūs ir kraujas nebegrįžta į širdį taip efektyviai, kaip turėtų. Dažniausios priežastys:
- Paveldimumas – jei venų varikoze sirgo vienas iš tėvų, tikimybė ją paveldėti mergaitei siekia apie 60 %, berniukui – apie 40 %;
- Amžius – venų sienelės su laiku praranda elastingumą;
- Hormoniniai svyravimai – nėštumas, menopauzė ar hormoninių kontraceptikų vartojimas silpnina venų sieneles;
- Sėdimas ar stovimas darbas – ilgai nejudant, blauzdos raumenys nebepadeda stumti kraujo aukštyn;
- Antsvoris – didina spaudimą venoms.
Kaip atliekama skleroterapija? Procedūros eiga
Prieš procedūrą gydytojas įvertina venų būklę, prireikus atlikdamas ultragarsinį tyrimą. Aptariama gydymo eiga ir galimi rezultatai.
Procedūros metu plona adata į pažeistą veną suleidžiamas skystas arba putų pavidalo sklerozuojantis preparatas. Jis veikia vidinę kraujagyslės sienelę, todėl vena užsiveria. Gydant stambesnes ar giliau esančias venas, preparato suleidimas gali būti kontroliuojamas ultragarsu.
Procedūra atliekama be nejautros, trunka apytiksliai 20–40 minučių, priklausomai nuo gydomų kraujagyslių skaičiaus. Jaučiamas pojūtis panašus į uodo įkandimą – trumpas dilgčiojimas ar lengvas deginimas.
Per vieną procedūrą galima gydyti vieną ar kelias kraujagysles. Norimam rezultatui pasiekti dažniausiai reikia kelių procedūrų – visas gydymo kursas gali trukti nuo 1 iki 3 mėnesių.
Kaip elgtis po skleroterapijos?
Po procedūros gydytojas rekomenduoja dėvėti kompresines kojines – jos sumažina mėlynių atsiradimą, didina gydymo efektą ir apsaugo nuo giliųjų venų trombozės.
Kojines būtina dėvėti 24 valandas po procedūros, vėliau – tik dienos metu iki kitos procedūros.
Iš karto po procedūros svarbu aktyviai pavaikščioti bent 30 minučių. Rekomenduojama:
- Išlikti fiziškai aktyviems, kasdien vaikščioti;
- Vengti sunkaus fizinio darbo ir intensyvaus sporto;
- Kelias savaites vengti soliariumo, tiesioginių saulės spindulių, pirties ir karštos vonios;
- Nevartoti kraują skystinančių vaistų be gydytojo nurodymo;
- Netepti gydytos vietos heparino geliais.
Tikslias rekomendacijas ir veiklos apribojimus gydytojas pateikia individualiai, priklausomai nuo gydytų kraujagyslių dydžio ir kiekio.
Daugiau informacijos → Kompresinės terapijos sveikatos nauda.
Galimi šalutiniai poveikiai
Skleroterapija laikoma vienu saugiausių venų varikozės ir retikulinių venų gydymo metodų, tačiau po procedūros gali pasireikšti:
- Nežymus skausmas gydytoje vietoje – dažniausiai praeina jau kitą dieną;
- Niežėjimas injekcijos vietoje;
- Odos patamsėjimas – normali reakcija, išnykstanti per 2–3 savaites;
- Odos sukietėjimas – atsiranda dėl smulkaus kraujo krešulio susidarymo po injekcijos, išnyksta per 2–3 savaites be specialaus gydymo;
- Venos uždegimas – gali pasireikšti gydant didesnio diametro venas, praeina savaime per 2–3 savaites.
Retesnės komplikacijos – alerginė reakcija, odos pažeidimas ar kraujo krešulio susidarymas gilesnėse venose. Prieš procedūrą gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę ir aptaria galimą riziką.
Teisingai atlikta skleroterapija itin retai sukelia komplikacijas, tačiau svarbu iš anksto planuoti savo veiklą – atidėti tolimas keliones ir vengti situacijų, kai kojoms tenka didelis fizinis krūvis.
Kada skleroterapija netaikoma?
Skleroterapija nerekomenduojama:
- Nėščioms ir žindančioms moterims;
- Asmenims, turintiems kraujo krešėjimo sutrikimų;
- Esant odos infekcijoms ar atviroms žaizdoms injekcijos vietoje;
- Sergant tam tikromis kepenų ar širdies ligomis, taip pat cukriniu diabetu – šiais atvejais sprendimą priima gydytojas individualiai įvertinęs riziką.
Prieš procedūrą kraujagyslių chirurgas visada įvertina paciento sveikatos būklę ir nustato, ar skleroterapija yra tinkamas ir saugus gydymo metodas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar skleroterapija skausminga?
Procedūra sukelia tik nedidelį diskomfortą – jaučiamas pojūtis panašus į uodo įkandimą.
Injekcijos metu gali būti trumpas dilgčiojimas, o leidžiant preparatą – lengvas deginimas ar tempimas.
Nejautra procedūros metu nenaudojama, nes ji nereikalinga.
Kada bus matomas rezultatas?
Gydytos kraujagyslės nyksta palaipsniui.
Pirmieji pokyčiai pastebimi po kelių savaičių, tačiau galutiniam rezultatui įvertinti gali prireikti kelių savaičių ar mėnesių, priklausomai nuo kraujagyslių dydžio, kiekio ir atliktų procedūrų skaičiaus.
Kiek procedūrų reikės?
Priklauso nuo individualios venų būklės – varikozinio išsiplėtimo masto, retikulinių ir voratinklinių venų kiekio.
Dažniausiai reikalingas kelių procedūrų kursas, trunkantis nuo 1 iki 3 mėnesių.
Ar po skleroterapijos venos gali atsirasti kitoje vietoje?
Taip.
Skleroterapija pašalina jau esamas gydytas kraujagysles, tačiau ateityje kitose kojos vietose gali atsirasti naujų išsiplėtusių venų ar kapiliarų – tai priklauso nuo individualaus polinkio į venų ligas.
Ar skleroterapija tinka visų dydžių venoms?
Ne.
Skleroterapija itin efektyvi smulkioms venoms ir kapiliarams, taip pat tinka ankstyvos stadijos venų varikozei.
Stambesnių venų kamienų gydymui dažniausiai taikomi kiti metodai, pavyzdžiui, lazerinis gydymas – tinkamiausią metodą parenka kraujagyslių chirurgas po ištyrimo.
Kodėl smulkioms venoms renkamasi skleroterapija, o ne lazeris?
Skleroterapija itin efektyvi būtent smulkioms venoms ir kapiliarams, nes sklerozantas veikia visą kraujagyslės ilgį iš vidaus, įskaitant giliau esančias maitinančias šakas.
Lazeris veikia tik paviršiuje – giliau esančios šakos lieka nepaveiktos, todėl kraujagyslė gali greitai atsinaujinti.
Dėl šios priežasties lazeris dažniausiai naudojamas stambesnių venų kamienų, o ne smulkių kapiliarų gydymui.
