Lėtinė venų liga (LVL), dar vadinama lėtiniu venų nepakankamumu (LVN) – dažniausia kraujagyslių liga, kai sutrinka kraujo tekėjimas venomis atgal į širdį ir jis pradeda kauptis kojose.

Ankstyvas šios ligos požymis – venų varikozė, kai venos išsiplečia ir tampa pastebimos po oda.

Europoje LVL požymių turi 24–58 % moterų ir 12–46 % vyrų. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, LVL požymių turi net 79 % į polikliniką besikreipiančių pacientų.

Amžiaus vidurkis, kai pasireiškia pirmieji ligos požymiai – 45 metai, tačiau liga vis dažniau diagnozuojama ir jaunesniems žmonėms – tiek dėl sėdimo darbo pobūdžio, tiek dėl profesijų, reikalaujančių ilgai stovėti.

Kiti ankstyvieji simptomai: kojų sunkumas, nuovargis dienos pabaigoje ar naktinis mėšlungis, dažnai nurašomi nuovargiui.

Tačiau šie požymiai signalizuoja apie venų sistemos sutrikimą, kurį galima efektyviai valdyti taikant kompresinę terapiją ir kitas gydymo priemones jau ankstyvoje stadijoje.

Kineziterapeutų paslaugos Ortopedijos Centre

Venų sistemos sveikatą palaiko ne tik kompresinė terapija, bet ir tinkamas raumenų aktyvumas – blauzdos raumenys veikia kaip natūralus siurblys, stumiantis kraują link širdies.

Nors limfodrenažas Ortopedijos Centre nėra atliekamas, galite užsiregistruoti konsultacijai pas mūsų kineziterapeutus.

„Ortopedijos Centre” teikiamos paslaugos:

• Kineziterapeutų konsultacijos;
• Diagnostika – judėjimo sutrikimų, raumenų ir sąnarių funkcijos bei laikysenos analizė;
• Terapija – individualūs kineziterapijos užsiėmimai, manualinė terapija, gydomieji masažai;
• Reabilitacija – kūno fizinių funkcijų atkūrimas po traumų, operacijų ar lėtinių sutrikimų.

Kaip išsivysto lėtinė venų liga?

Veninė sistema yra širdies ir kraujagyslių sistemos dalis – kraujas iš kojų širdies link teka varomas ne tiek širdies siurbiamosios galios, kiek dirbančių blauzdos raumenų. Raumenims susitraukiant, kraujas stumiamas aukštyn, o venų vožtuvai neleidžia jam grįžti atgal.

Kai jie susilpnėja atsiranda refliuksas: dalis kraujo ima tekėti atgaline kryptimi, žemyn.

Dėl refliukso venose kaupiasi kraujas ir didėja spaudimas. Stovint jis gali siekti 100 mm Hg blauzdos apatinėje dalyje.

Vaikštant, raumenims dirbant, spaudimas paprastai sumažėja, tačiau esant refliuksui, jis sumažėja nepakankamai, todėl venos lieka perkrautos net judant.

Nuolatinis padidėjęs spaudimas (vadinamas dinamine venine hipertenzija) verčia skystį prasisunkti pro kapiliarų sieneles į aplinkinius audinius – taip atsiranda kojų tinimas.

Ilgainiui sutrinka odos mityba: ji plonėja, keičia spalvą, o pažengusiais atvejais gali atsirasti trofinė opa.

Rizikos veiksniai

Lėtinės venų ligos rizika priklauso nuo genetinių ir gyvensenos veiksnių:

• Paveldimumas – jei liga sirgo vienas iš tėvų, ją paveldi apie 60–80 % vaikų, nes venų sienelės elastingumas ir vožtuvų tvirtumas iš dalies nulemtas genetiškai;
• Ilgas stovėjimas ar sėdėjimas – kai blauzdos raumenys nedirba, kraujas nėra aktyviai stumiamas link širdies ir kaupiasi kojų venose;
• Antsvoris ir nutukimas – padidėjęs pilvo spaudimas apsunkina kraujo grįžimą iš kojų venų į pilvo ertmę ir toliau į širdį;
• Nėštumas – augantis vaisius spaudžia klubines venas, o padidėjęs kraujo tūris ir hormoniniai pokyčiai papildomai silpnina venų sieneles;
• Moteriška lytis – moterų venų sienelės jautresnės hormoniniams svyravimams, todėl liga pasireiškia apie 4 kartus dažniau nei vyrams;
• Vyresnis amžius – laikui bėgant venų sienelės ir vožtuvai natūraliai praranda elastingumą;
• Rūkymas – nikotinas silpnina kraujagyslių sienelių tonusą ir pablogina kraujotaką;
• Mažas fizinis aktyvumas – neveikliems blauzdos raumenims sunkiau stumti kraują aukštyn;
• Ankšti drabužiai – mechaniškai suspaudžia venas ir apsunkina kraujo tekėjimą aukštyn;
• Buvusi giliųjų venų trombozė – kraujo krešulys pažeidžia venų vožtuvus, kurie po to nebeatlieka savo funkcijos.

Kaip laiku atpažinti lėtinę venų ligą ir kada reikalinga kompresinė terapija?

Ankstyvieji simptomai:

• Kojų sunkumas ir nuovargis dienos pabaigoje;
• Deginimo pojūtis blauzdose;
• Kojų tinimas po ilgesnio stovėjimo ar sėdėjimo;
• Naktinis mėšlungis.

Šioje stadijoje kompresinė terapija (I kompresijos klasės) veikia kaip profilaktikos priemonė – ji palaiko blauzdos raumenų siurblio funkciją ir sulėtina ligos progresavimą.

Progresuojantys požymiai:

• Matomas paviršinių venų išsiplėtimas, mazgeliai;
• Odos spalvos pokyčiai (hiperpigmentacija);
• Nuolatinis kojų tinimas.

Šioje stadijoje kompresinė terapija (II–III klasės) jau tampa gydymo, ne vien profilaktikos dalimi – ji skiriama kartu su kitais gydymo metodais.

Pažengusios ligos požymiai:

• Oda plonėja, tampa blizganti ar pradeda šlapiuoti;
• Atsiranda trofinės opos.

Šioje stadijoje būtina gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultacija – kompresinė terapija (IV klasės) taikoma kartu su kitais gydymo metodais, tokiais kaip skleroterapija, lazeris ar chirurginė operacija.

Kuo anksčiau atpažįstami simptomai, tuo veiksmingesnė ir paprastesnė gydymo eiga.

Tinkamiausią kompresijos klasę ir gydymo metodą parenka gydytojas kraujagyslių chirurgas po ištyrimo.

Plačiau apie kompresinės terapijos rūšis ir jų taikymą →Kompresinė terapija.

Diagnostika

Diagnozė pradedama nuo gydytojo kraujagyslių chirurgo apžiūros ir anamnezės – įvertinami simptomai, jų trukmė, rizikos veiksniai bei šeimos istorija.

• Varžčių mėginiai:
  • Perthes-Delbet mėginys – įvertina giliųjų venų būklę. Paviršinės venos užspaudžiamos varžčiu, tada pacientas pavaikšto. Jei venos subliūkšta, giliosios venos yra nepažeistos.
  • Trendelenburgo mėginys – įvertina venų vožtuvų sandarumą. Iš pakeltos kojos poodinių venų išmasažuojamas kraujas, uždedama manžetė, pacientas atsistoja. Greitas venų prisipildymas rodo vožtuvų nesandarumą.
• Ultragarsinis dvigubas skenavimas – tiksliausias ir plačiausiai naudojamas tyrimas, laikomas auksiniu standartu. Neskausmingas, greitas, leidžia tiksliai nustatyti refliuksą tiek paviršinėse, tiek giliosiose venose ir įvertinti perveriančiųjų venų būklę.
• Venografija – atliekama rečiau, dažniausiai kai įtariama, kad venų varikozė yra antrinė (susidariusi dėl giliųjų venų užakimo) arba esant įgimtai venų patologijai. Padeda tiksliai suplanuoti operaciją.

Gydymo metodai

Pradinėse stadijose taikomas konservatyvus gydymas, progresavus ligai – invazinės procedūros.

Konservatyvus gydymas

Apima kompresinę terapiją, gyvensenos pokyčius (fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, kojų pakėlimas) ir venotoninius vaistus, kurie stiprina venų sieneles, gerina mikrocirkuliaciją ir mažina uždegimą.

Šis gydymo būdas dažniausiai taikomas ankstyvose stadijose arba kaip papildoma priemonė kartu su invazine procedūra.

Skleroterapija

Į veną suleidžiamas sklerozuojantis tirpalas arba jo putų forma. Ši medžiaga sukelia venos sienelės uždegimą, dėl kurio vena susiaurėja ir užsiveria.

Organizmas tokią veną palaipsniui absorbuoja. Metodas tinka smulkioms (1–3 mm) ir vidutinio dydžio (3–5 mm) venoms, dažnai atliekamas kontroliuojant ultragarsu.

Daugiau informacijos → Skleroterapija.

Endoveninės procedūros (lazeris, radijo dažnio abliacija)

Minimaliai invazinis gydymas, kai per mažą pjūvelį į veną įvedamas lazerio ar radijo dažnio zondas.

Zondas iš lėto traukiamas atgal per veną, tuo pačiu metu jis skleidžia šilumą. Nuo šio karščio venos sienelė sukietėja ir sulimpa, todėl vena užsidaro ir nebepraleidžia kraujo.

Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, pacientas tą pačią dieną grįžta namo.

Chirurginė operacija

Taikoma esant pažengusiai venų varikozei ar venų kamienų vožtuvų nesandarumui.

Pašalinamas pakitęs venos kamienas – dažniausiai atviru būdu arba naudojant lazerį.

Šiuo metu chirurginė operacija vis dažniau keičiama mažiau invaziniais metodais (lazeriu, skleroterapija), kurie užtikrina greitesnį sveikimą.

Vietinis žaizdos gydymas (trofinė opa)

Taikomas pažengusios ligos atveju, kai dėl ilgalaikio kraujotakos sutrikimo atsiranda trofinė opa – sunkiai gyjanti žaizda blauzdos srityje.

Naudojami okliuziniai (dažniausiai hidrokoloidiniai) tvarsčiai, sukuriantys palankų drėgną mikroklimatą, kuris skatina gijimą. Vengiama citotoksinių ir alergizuojančių medžiagų, galinčių gijimą sulėtinti.

Šis gydymas taikomas kartu su kompresine terapija ar kitais metodais, sprendžiančiais pagrindinę venų problemą – vien žaizdos priežiūros nepakanka.

Prevencija

• Reguliarus fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu stiprina blauzdos raumenis, kurie veikia kaip natūralus kraujo siurblys;
• Kojų pakėlimas – sėdint ar ilsintis, kojas verta laikyti pakeltas virš širdies lygio, tai palengvina kraujo grįžimą;
• Pertraukos sėdint ar stovint – jei darbas reikalauja ilgai sėdėti ar stovėti, kas valandą verta pavaikščioti ar pamankštinti kojas;
• Šaltas dušas kojoms – šaltis sutraukia venas ir laikinai pagerina jų tonusą;
• Svorio kontrolė – antsvoris didina spaudimą pilvo ertmėje ir apsunkina kraujo grįžimą iš kojų;
• Vengti ankštų drabužių – aptempti drabužiai kirkšnies ar juosmens srityje riboja kraujotaką;
• Profilaktinės kompresinės kojinės – rekomenduojamos turintiems rizikos veiksnių (paveldimumas, nėštumas, ilgos kelionės, stovimas darbas), net nesant akivaizdžių simptomų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

D.U.K.

Kuo skiriasi venų varikozė nuo lėtinio venų nepakankamumo?

Venų varikozė – tai matomas venų išsiplėtimas, ankstyvas lėtinės venų ligos požymis.

Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) yra platesnė sąvoka, apimanti visą veninės sistemos disfunkciją – nuo pradinių simptomų iki komplikacijų, tokių kaip odos pokyčiai ar trofinės opos.

Varikozė yra viena iš LVN stadijų, ne atskira liga.

Ar kompresinės kojinės gali išgydyti venų ligą?

Ne. Kompresinės kojinės palengvina simptomus ir sulėtina ligos progresavimą, tačiau pačios ligos neišgydo.

Nusiėmus kojines, venų sienelių ir vožtuvų būklė nepasikeičia. Tai efektyvi profilaktikos ir simptomų valdymo priemonė, dažnai naudojama kartu su kitais gydymo metodais.

Kiek laiko reikia dėvėti kompresines kojines po procedūros?

Trukmė priklauso nuo atlikto gydymo metodo ir individualios paciento būklės – tikslią rekomendaciją pateikia gydytojas.

Paprastai kojinės dėvimos tam tikrą laikotarpį po skleroterapijos, lazerinio gydymo ar operacijos, kad pagreitėtų gijimas ir sumažėtų patinimas.

Ar venų varikozė gali atsirasti vyrams?

Taip, tačiau moterims ji pasireiškia maždaug 4 kartus dažniau nei vyrams – tai siejama su hormoniniais veiksniais, nėštumu ir venų sienelės jautrumu hormoniniams pokyčiams.

Ar galima išvengti venų ligos, jei ji paveldėta iš tėvų?

Visiškai išvengti genetiškai nulemtos rizikos neįmanoma, tačiau ankstyva profilaktika – fizinis aktyvumas, profilaktinės kompresinės kojinės, svorio kontrolė – gali reikšmingai atitolinti ligos vystymąsi ar sulėtinti jos progresavimą.