Stuburas

Stuburas – tai žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų atraminė ašis, sudaryta iš 33–34 slankstelių, sauganti nugaros smegenis ir užtikrinanti judėjimo funkciją.

Jis sudaro stuburinės ašies pagrindą, jungia galvą su dubeniu, palaiko kūno vertikalią padėtį ir leidžia atlikti įvairius judesius – galūnių lenkimą, tiesimą ir sukimą.

Stuburas suskirstytas į penkias dalis: kaklinę (7 slanksteliai), krūtininę (12), juosmeninę (5), kryžmens (5, suaugę į kryžkaulį) ir uodegikaulio (3–5 suaugę slanksteliai). Tarp slankstelių esantys diskai amortizuoja smūgius, raiščiai juos stabilizuoja, o aplinkiniai raumenys užtikrina dinaminį stabilumą.

Stuburo anatomijos, funkcijų ir sutrikimų supratimas svarbus tiek diagnostikai, tiek efektyviam gydymui ar profilaktikai.

Stuburo sutrikimų gydymas „Ortopedijos Centre“:

Klinikoje teikiama pagalba:

• Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
• Diagnostiniai tyrimai;
• Kineziterapija;
• Reabilitacija po traumų ir operacijų;
• Registruokitės:
  • Vilniuje: +37052733402;
  • Kaune: +37037332279;
  • Klaipėdoje: +37046256102.

Plačiau → „Ortopedijos Centro“ kineziterapeutai.

Pagrindinės stuburo funkcijos ir jų svarba

• Atrama ir laikysena: stuburas palaiko vertikalią kūno padėtį, perduoda apkrovas tarp galvos, liemens ir kojų, užtikrina kūno stabilumą judant ir ilsintis.
• Apsauga: stuburo kanalas saugo nugaros smegenis – centrinės nervų sistemos dalį, atsakingą už ryšį tarp smegenų ir kūno.
• Judėjimo funkcija: stuburas leidžia atlikti pagrindinius judesius – galūnių lenkimą, tiesimą, pasukimą.
• Lankstumas ir stabilumas: tarpslanksteliniai diskai, sąnariai ir raiščiai užtikrina kūno lankstumą, o raumenys palaiko dinaminį stabilumą.
• Inervacija: iš stuburo išeinantys nervai perduoda impulsus įvairioms kūno dalims, koordinuoja jutimus ir judesius.
• Vidinių sistemų palaikymas: stuburas taip pat tiesiogiai veikia kvėpavimą, laikyseną ir vidaus organų veiklą.

Stuburo sandara

• Kaklinė dalis (7 slanksteliai): atsakinga už galvos judesius; judriausia stuburo dalis. Pirmieji du stuburo slanksteliai yra šiek tiek išsigaubę į priekį ir leidžia sukti bei linkčioti galvą.
• Krūtininė dalis (12 slankstelių): eilė slankstelių prie kurių prisijungia šonkauliai, todėl yra stabilesnė, bet mažiau lanksti; leidžia sukamuosius ir šoninius judesius.
• Juosmens dalis (5 slanksteliai): atlaiko didžiausią kūno svorio apkrovą; čia dažniausiai atsiranda disko išvaržos. Judesiai – lenkimas ir tiesimas.
• Kryžkaulis (5 suaugę slanksteliai): suaugęs į vientisą kaulą, jungia stuburą su dubeniu; beveik nejudri dalis.
• Uodegikaulis (3–5 suaugę slanksteliai): reikšminga struktūra raumenų ir raiščių prisitvirtinimui.

Dažniausios stuburo problemos

Disko išvarža

Disko išvarža atsiranda, kai tarpslankstelinis diskas išsikiša ir užspaudžia nervų šakneles.

Dažniausiai pažeidžiama juosmens dalis, kuri sukelia skausmą, dilgčiojimą ar tirpimą vienoje kojoje. Taip pat simptomai gali plisti į ranką, juos lydės galvos svaigimas. Išvarža susiformuoja dėl diskų nusidėvėjimo, blogai paskirstyto krūvio ar staigių judesių.

Gydymas pradedamas nuo kineziterapijos, fizioterapijos ir skausmą malšinančių vaistų. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgesnį laiką, gali būti svarstoma operacija. Kreiptis į specialistą reikėtų tuo atveju, jei skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites.

Skoliozė

Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną, dažniausiai nustatomas vaikams ar paaugliams.

Ji gali būti „C“ arba „S“ formos, o pagrindiniai ligos simptomai yra nevienodas pečių aukštis, šonkaulių kuprelė ar liemens asimetrija. Dažniausia forma – idiopatinė, t.y. be aiškios atsiradimo priežasties, nors pasitaiko ir atvejų kai skoliozę lemia įgimti stuburo defektai ar neurologiniai sutrikimai.

Gydymas priklauso nuo pakrypimo lygio: lengvi atvejai – stebimi, vidutiniai – gydomi specialiais įtvarais, o sunkūs gali reikalauti operacijos. Į gydytoją verta kreiptis pastebėjus kūno asimetriją ar akivaizdžiai progresuojančiai deformacijai.

Osteochondrozė

Tai degeneracinis stuburo pakitimas, kai tarpslanksteliniai diskai praranda elastingumą ir aukštį, mažėja jų gebėjimas amortizuoti judesius. Dėl to gali spaustis nervinės šaknelės, atsirasti skausmas, jutiminiai sutrikimai, mažėti lankstumas.

Dažniausiai osteochondrozė išsivysto dėl ilgalaikės statinės apkrovos, fizinio pasyvumo ir amžiaus pokyčių.

Gydymui taikoma kineziterapija, laikysenos korekcija, fizinis aktyvumas, prireikus – medikamentinis skausmo valdymas. Kreiptis rekomenduojama esant lėtiniam nugaros ar kaklo skausmui, ypač jei jis progresuojantis.

Spondiliozė

Spondiliozė – tai stuburo slankstelių ir sąnarių degeneracija, sukelianti kaulinių ataugų formavimąsi.

Ji dažnai pasireiškia vyresniame amžiuje, ypač kaklinėje ar juosmeninėje dalyje ir gali sukelti sąstingį, lėtinį maudimą, eisenos pakitimus. Kaulinės ataugos siaurina stuburo kanalą ir spaudžia nervų šakneles, dėl ko atsiranda tirpimas, silpnumas ar judėjimo sutrikimai.

Gydymas apima kineziterapiją, laikysenos korekciją arba fizioterapiją. Pažengusiais atvejais skiriamas medikamentinis arba chirurginis gydymas, bendradarbiaujant su neurologu. Į specialistą verta kreiptis jei skausmas tęsiasi, trukdo kasdienei veiklai ar plinta į galūnes.

Stuburo kanalo stenozė

Šis sutrikimas išsivysto tada, kai stuburo kanalas susiaurėja ir ima spausti nugaros smegenis ar nervų šakneles.

Dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, ypač juosmens ir kaklo srityje. Simptomai apima kojų ar rankų tirpimą, silpnumą, pusiausvyros sutrikimus, eisenos pablogėjimą. Dažniausia priežastis – susiformavusios kaulinės ataugos ar disko išsikišimai.

Gydymas pradedamas konservatyviomis priemonėmis: kineziterapija, tempimo pratimais, fizioterapija. Jei simptomai stiprėja, gali būti svarstoma operacija. Kreiptis verta, jei jaučiamas nestabilumas ar silpnumas judant.

Laikysenos sutrikimai

Netaisyklinga laikysena sukelia stuburo perkrovas, raumenų disbalansą, galvos, kaklo ar juosmens skausmus.

Dažniausiai tai susiję su sėdimu darbu – ilgu buvimu statinėje padėtyje ar neergonomiška darbo vieta. Dažniausi simptomai: maudimas, tempimo pojūtis ar sąstingis tam tikroje srityje.

Korekcijai taikoma kineziterapija, laikysenos treniruotės, ergonomikos keitimas. Į gydytoją verta kreiptis pastebėjus kūno laikysenos pokyčius, asimetriją ar jaučiant dažną diskomfortą sėdint, stovint ar atliekant kasdienius judesius.

Stuburo gydymo būdai

Konservatyvus gydymas

Dažniausiai taikomas esant uždegimui, raumenų disbalansui, disko išvaržai ar degeneraciniams pakitimams.

• Kineziterapija – pagrindinis gydymo metodas. Tiksliniai pratimai padeda atkurti judesių funkciją, mažina skausmą, stiprina raumenis ir gerina stuburo stabilumą.
• Fizioterapija – skausmui malšinti ir gijimui skatinti taikomos procedūros: elektrostimuliacija, ultragarso terapija, lazeris ar magnetas.
• Manualinė terapija – taikoma esant sąnarių ar slankstelių judėjimo ribotumui. Padeda mažinti įtampą, gerinti mobilumą.
• Masažas – malšina raumenų spazmus, gerina kraujotaką ir mažina įtampą juosmens ar kaklo srityje.

Konservatyvus gydymas ypač veiksmingas ankstyvose stadijose.

Injekcijos į stuburo sritį

Taikomos esant stipriam skausmui, nervų uždegimui ar kai kineziterapija – neveiksminga .

• Gliukokortikoidų injekcijos – mažina uždegimą ir nervinio šaknelių dirginimą (pvz., esant radikulopatijai).
• PRP terapija – skatina audinių regeneraciją, naudojama esant lėtiniam skausmui ar raumenų pažeidimams.
• Analgetikų ar anestetikų blokados – taikomos ūminiu periodu, kai būtinas greitas skausmo numalšinimas.

Injekcijos atliekamos tik tiksliai nustačius skausmo šaltinį, dažnai padedant ultragarsui ar rentgenui.

Chirurginis gydymas

Skiriamas tik esant aiškioms indikacijoms, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas.

• Mikrochirurginė disko išvaržos operacija – taikoma tada kai išvarža spaudžia nervines šakneles ir nugaros smegenis.
• Stuburo kanalo dekompresija – atliekama esant stenozėms ar neurologiniams simptomams.
• Stuburo stabilizacija – naudojama esant nestabilumui, lūžiams ar pažengusiems degeneraciniams pakitimams.

Po operacijos visuomet būtina reabilitacija – ji svarbi funkcijai atkurti ir norint išvengti komplikacijų.

Stuburo sutrikimų diagnostika

Stuburo skausmo ar judėjimo sutrikimų tyrimas pradedamas nuo gydytojo konsultacijos.

Ortopedas-traumatologas ar neurologas įvertina skundus, atlieka klinikinį įvertinimą ir prireikus skiria instrumentinius tyrimus tiksliai diagnozei ir gydymo planui.

• Anamnezė – renkama informacija apie skausmo pobūdį, trukmę, atsiradimo aplinkybes, darbe tenkantį krūvį, ankstesnius susirgimus ar traumas.
• Klinikinė apžiūra – tikrinamas stuburo judrumas, laikysena, įtampos ar skausmo taškai, refleksai, raumenų jėga. Atliekami ortopediniai ir neurologiniai testai.
• Rentgenografija – vertinamos kaulinės struktūros: slankstelių forma, osteofitai, spondilolizė, iškrypimai, susiaurėję diskų tarpai.
• Echoskopija – dažniausiai taikoma įtariant raumenų, raiščių ar fascijų uždegimus (pvz., miofascialinį sindromą), taip pat vertinami šalia stuburo esantys audiniai.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias stuburo ir nervų struktūrų tyrimas. Leidžia įvertinti disko išvaržas, stuburo kanalo stenozę, nugaros smegenų būklę ar spaudimą nervų šaknelėms .
• Kompiuterinė tomografija (KT) – skiriama esant kauliniams defektams, įtarus slankstelių lūžius ar sudėtingas degeneracines deformacijas.

Kada kreiptis į gydytoją?