Bėgikų trauma – iliotibialinio trakto sindromas

Iliotibialinio trakto sindromas (ITS) – dažniausia šoninio kelio skausmo priežastis bėgikams, sudaranti iki 12 % visų su bėgimu susijusių perkrovos traumų.

Sindromas išsivysto dėl pasikartojančių judesių – iliotibialinis traktas trindamasis į šlaunikaulio šoninį epikondilą sukelia uždegimą ir skausmą.

Kenčia ne tik bėgikai – dviratininkams, žygeiviams, triatlonininkams ir sunkumų kilnotojams aktualus tas pats judesių mechanizmas. Dėl anatominių ypatumų, t.y platesnio dubens, ITS dažniau išsivysto moterims.

Sindromas priskiriamas prie lėtinių perkrovos traumų – pradžioje simptomai būna neryškūs, tačiau negydomas ITS progresuoja į lėtinį skausmą, apribojantį fizinį aktyvumą.

„Ortopedijos Centro” vadovas ortopedas-traumatologas Darijus Rimas dalijasi informacija apie iliotibialinio trakto sindromą – jo priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymą ir prevenciją.

Iliotibialinio trakto sindromo gydymas „Ortopedijos Centre”

Klinikoje teikiama pagalba:

• Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
• Klinikinė apžiūra ir funkciniai testai – Noble suspaudimo testas, Ober testas;
• Vaizdiniai tyrimai – MRT, echoskopija ir rentgenografija diferencinei diagnostikai;
• Konservatyvus gydymas – kineziterapija, ledo terapija, NVNU vaistai, kortikosteroidų injekcijos;
• Bėgimo technikos ir biomechanikos analizė;
• Chirurginis gydymas – ITB atlaisvinimas ar bursektomija, kai konservatyvus gydymas neveikia.

Plačiau → „Ortopedijos Centro” ortopedai-traumatologai.

Kas yra iliotibialinis traktas?

Iliotibialinis traktas (ITB) – stora fascijinė juosta išorinėje šlaunies dalyje, einanti nuo klubakaulio keteros per klubo sritį iki blauzdikaulio šoninio krumplyno (Gerdy gumburėlio).

Tai ne raumuo, o jungiamojo audinio struktūra, sujungta su dviem raumenimis – latako raumeniu ir didžiuoju sėdmens raumeniu. ITB funkcija – stabilizuoti kelio sąnarį judesio metu.

Sindromas atsiranda dėl pasikartojančių judesių – kiekvieną kartą, kai kelis sulenkiamas maždaug 30 laipsnių kampu, ITB maksimaliai suspaudžiama į šlaunikaulio šoninį epikondilą.

Bėgimo metu šis judesys kartojamas tūkstančius kartų – riebalinis audinys po ITB ir bursa yra nuolat spaudžiami, kol susidaro dirginimas ir uždegimas.

Tai paaiškina, kodėl skausmas neatsiranda iš karto – reikia tam tikro pakartojimų skaičiaus, kol audiniai sudirginami pakankamai.

Priežastys ir rizikos veiksniai

• Per greitas krūvio didinimas – dažniausia ITS priežastis. Bėgikai per greitai didina savaitinį kilometražą ar treniruočių intensyvumą. ITB neturi laiko prisitaikyti prie augančios apkrovos. Rekomenduojama nedidinti savaitinio krūvio daugiau nei 10% per savaitę.
• Klubo raumenų silpnumas – silpnas vidurinis sėdmens raumuo (gluteus medius) negali stabilizuoti klubo bėgimo metu – kiekvieno žingsnio metu klubas grimzta žemyn, didindamas ITB įtampą. Tyrimai rodo, kad klubo raumenų silpnumas yra vienas pagrindinių ITS išsivystymo veiksnių.
• Treniruočių maršrutai ir paviršiai – bėgimas nuokalne, pasvirusiu taku ar nuolat ta pačia kryptimi netolygiai apkrauna ITB sistemą. Betonuoti paviršiai mažiau sušvelnina pėdos kontaktą su žeme – minkšta miško paklotė mažina apkrovą ITB.
• Netinkama avalynė – susidėvėję bėgimo bateliai neteikia reikiamos atramos ir amortizacijos. Per didelė pėdos pronacija keičia kojų biomechaniką ir didina ITB įtampą.
• Biomechaniniai veiksniai – kojų ilgio skirtumas, O formos pėdos (genu varum), pėdos rotacija į vidų ir šlaunų rotacija į vidų keičia krūvio pasiskirstymą ITB sistemoje.
• Raumenų disbalansas – Nepakankamai išvystyti stabilizuojantys šlaunų, sėdmenų ar pilvo raumenys perkelia mechaninį stresą ant ITB.

Simptomai

• Aštrus ar deginantis skausmas kelio išorėje – lokalizuojasi ties šlaunikaulio šoniniu epikondilu, maždaug 2–3 cm virš sąnario linijos;
• Skausmas atsiranda prabėgus tam tikrą atstumą – pavyzdžiui, visada po 3 km bėgimo. Tai ryškiausias ITS požymis, skiriantis jį nuo kitų kelio traumų;
• Skausmas stiprėja tęsiant veiklą – gali tapti nepakeliamas ir priversti visiškai sustoti;
• Skausmas leidžiantis laiptais ar nuo kalno – kelis išlenktas kritiniu 30° kampu, todėl būtent šis judesys sukelia ryškiausią skausmą;
• Jautrumas paspaudus – spaudžiant pirštu ties šlaunikaulio šoniniu epikondilu jaučiamas tikslingas skausmas;
• Trinties pojūtis – jaučiamas kelio šone judesio metu;
• Patinimas – gali atsirasti lengvas patinimas aplink kelio išorinę dalį;
• Skausmas atslūgsta pailsėjus – tačiau grįžta iš karto atnaujinus apkrovą;
• Vaikštant skausmas paprastai nejuntamas – būdingas tik bėgant, važiuojant dviračiu ar leidžiantis laiptais.

Diagnostika

1. Anamnezė – vertinami simptomai, jų atsiradimo aplinkybės ir pobūdis. Pagrindinis požymis – skausmas visada atsiranda nuėjus tam tikrą atstumą ir tiksliai lokalizuotas kelio išorėje. Svarbu išsiaiškinti treniruočių krūvį, naudojamą avalynę, bėgimo paviršius ir ankstesnes traumas.
2. Klinikinė apžiūra – atliekami specifiniai testai: Noble suspaudimo testas – gydytojas spaudžia šoninį epikondilą pacientui tiesiant kelį 30° kampu, teigiamas rezultatas – atpažįstamas skausmas. Ober testas – vertina ITB įtampą, pacientas guli ant šono, gydytojas pakelia viršutinę koją ir nuleidžia – jei koja nenusileidžia žemiau horizontalios linijos, ITB yra įtempta.
3. Rentgenografija – atliekama kitoms kelio patologijoms atmesti. ITS tiesiogiai nerodo, tačiau būtina diferencinei diagnostikai.
4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – parodo ITB sustorėjimą, uždegimą ir skysčių kaupimąsi po traktu. Skiriama esant neaiškiai diagnozei ar įtariant gretutines traumas – šoninį menisko plyšimą ar pakinklio sausgyslės patologiją.
5. Echoskopija (ultragarsas) – vizualizuoja skysčių kaupimąsi tarp ITB ir šlaunikaulio krumplio. Greitas ir neinvazinis metodas uždegimo aktyvumui įvertinti.

Kodėl svarbi tiksli diagnozė?

ITS simptomai sutampa su šoninio menisko plyšimu, pakinklio tendinopatija ar bursitu. Kiekviena būklė reikalauja skirtingo gydymo

Gydymas

Gydymo metodas parenkamas pagal simptomų trukmę, sunkumą ir paciento aktyvumo lygį.

Konservatyvus gydymas

• Krūvio reguliavimas – skausmingą veiklą reikia laikinai nutraukti ar reikšmingai sumažinti. Bėgimą galima pakeisti plaukimu, dviračių sportu ar irklavimu – tai palaiko fizinį pasirengimą nesukeliant ITB dirginimo. Esant ITS nerekomenduojamas lipimas laiptais.
• Ledo terapija – 15–20 minučių ant kelio išorinės pusės po fizinio krūvio mažina uždegimą ir skausmą.
• Klubo raumenų stiprinimas – pagrindinis gydymo elementas. Vidurinio sėdmens raumens stiprinimas stabilizuoja klubą bėgimo metu ir mažina ITB įtampą. Efektyviausi pratimai: kojų pakėlimas gulint ant šono, šoninis ėjimas su guminė juosta, pritūpimai ant vienos kojos.
• ITB tempimas ir putplasčio volelių masažas – atpalaiduoja įtemptus audinius ir gerina kraujotaką. Masažas putplasčio voleliu atliekamas nuo klubo iki kelio.
• Kineziterapija– kineziterapeutas sudaro individualią programą, apimančią raumenų stiprinimą, bėgimo technikos korekciją ir manualinę terapiją.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – ibuprofenas ar kiti NVNU skausmui ir uždegimui slopinti ūminėje fazėje. Rekomenduojami trumpais kursais.
• Bėgimo technikos korekcija – žingsnių dažnio didinimas 5–10 % reikšmingai mažina ITB apkrovą. Optimalus žingsnių dažnis – 170–180 žingsnių per minutę.
• Kortikosteroidų injekcijos – taikomos sunkesniais atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų. Suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau nesprendžia pagrindinės priežasties.

Chirurginis gydymas

Taikomas itin retai, kai konservatyvus gydymas neveikia 6 ir daugiau mėnesių.

Atliekamas ITB atlaisvinimas ar bursektomija. Daugiau nei 85 % pacientų po operacijos grįžta prie sporto.

Prevencija

• Reguliarus klubo raumenų stiprinimas – vidurinio sėdmens raumens stiprinimo pratimai atliekami bent 3 kartus per savaitę. Tai pagrindinė ITS prevencijos priemonė;
• Laipsniškas krūvio didinimas – savaitinis kilometražas ar treniruočių intensyvumas didinamas ne daugiau nei 10 % per savaitę. Staigus krūvio šuolis – dažniausia ITS priežastis;
• Tinkama avalynė – bėgimo batai turi atitikti pėdos tipą ir eiseną. Susidėvėję bateliai keičiami kas 600–800 km;
• Ortopediniai vidpadžiai – rekomenduojami turintiems per didelę pėdos pronaciją ar kitus biomechaninius sutrikimus, didinančius ITB įtampą;
• Kintami maršrutai ir paviršiai – venkite nuolat bėgioti ta pačia kryptimi ar tik betonuotais takais. Miško paklotė mažina smūgio jėgą, o krypties keitimas tolygiau apkrauna ITB;
• ITB tempimas ir putplasčio volelių masažas – atliekamas po kiekvienos bėgimo treniruotės kaip rutininė priemonė;
• Žingsnių dažnio optimizavimas – 170–180 žingsnių per minutę sumažina ITB apkrovą lyginant su ilgesniu, retesniu žingsniu;
• Tinkamas apšilimas – prieš bėgimą kelis šimtus metrų žingsniuokite sparčiu žingsniu, atlikite dinaminius tempimo pratimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu toliau bėgioti turėdamas ITS?

Jei skausmas lengvas ir bėgimo metu nestiprėja, galima tęsti sumažintu intensyvumu.

Jei skausmas verčia sustoti ar stiprėja – bėgimą reikia nutraukti ir sutelkti dėmesį į klubo raumenų stiprinimą. Priverstinis bėgimas per skausmą tik blogina būklę.

Kodėl skausmas visada atsiranda nuėjus tam tikrą atstumą?

Reikia tam tikro žingsnių skaičiaus, kad ITB audiniai būtų sudirginti pakankamai.

Tai pagrindinis ITS požymis.

Ar putplasčio volelių masažas išgydo ITS?

Masažas palengvina simptomus ir atpalaiduoja įtemptus audinius, tačiau pats savaime sindromo neišgydo.

ITB yra labai standi struktūra, kurią sunku ištempti. Pagrindinis gydymas – klubo raumenų stiprinimas, masažas yra naudinga papildoma priemonė.

Kiek laiko trunka atsigavimas?

Tinkamai gydant – 4–8 savaitės.

Lėtiniais atvejais, kai simptomai trunka ilgiau nei 3 mėnesius, atsigavimas gali užtrukti 3–6 mėnesius.

Atsigavimo greitį lemia klubo stiprinimo pratimų reguliarumas.

Ar ortopediniai vidpadžiai padeda?

Padeda, jei ITS priežastis – per didelė pronacija ar kiti biomechaniniai pėdos ypatumai.

Tačiau daugeliu atvejų pagrindinė problema yra klubo raumenų silpnumas – vidpadžiai šios priežasties nepašalina.

Ar ITS gali išsivystyti ne bėgikams?

Taip – dviratininkai, žygeiviai, triatlonininkai ir sunkumų kilnotojai naudoja tą patį mechanizmą.

Dviratininkams ypač svarbus tinkamas balnelio aukštis – per žemai nustatytas balnas padidina kelio lenkimo kampą ir ITB apkrovą.