Kulno skausmas

Kas gali sukelti kulno skausmą? Dažniausios priežastys

Plantarinis fascitas

Plantarinė fascija – storas fibrozinis raištis, jungiantis kulnakaulį su pėdos pirštais.

Jis palaiko pėdos skliautą ir paskirsto apkrovą einant ar bėgant. Dėl pasikartojančios perkrovos fascijai atsiranda mikroplyšimai ir uždegimas.

Skausmas lokalizuojasi kulno apačioje ir yra stipriausias žengiant pirmuosius žingsnius ryte arba po ilgo sėdėjimo. Dienos eigoje šiek tiek atslūgsta, tačiau atsinaujina ilgiau stovint ar vaikštant.

Negydomas plantarinis fascitas progresuoja į lėtinį uždegimą ir formuoja kulno ataugas.

Kulno ataugos (kulno pentinai)

Kulno atauga – kaulinė išauga ant kulnakaulio, susiformuojanti dėl nuolatinio plantarinės fascijos tempimo ir dirginimo.

Apie 50 % žmonių turinčių kulno ataugas jaučia skausmą – aštrų, lokalizuotą kulno apačioje, labiausiai ryte arba po ilgo poilsio.

Kulno ataugos dažnai išsivysto kaip plantarinio fascito pasekmė. Plačiau apie priežastis, diagnostiką ir gydymą „Ortopedijos Centre“ → Kulno ataugos (kulno pentinai).

Achilo sausgyslės uždegimas (tendinitas)

Achilo sausgyslė – stipriausia žmogaus sausgyslė, jungianti blauzdos raumenis su kulnakauliu. Ji atlaiko iki 12 kartų didesnę apkrovą nei kūno svoris šuolio metu.

Tendinitas išsivysto dėl mechaninės perkrovos – sausgyslė gauna tiek pasikartojančios apkrovos, kad nebegali atsistatyti.

Skausmas jaučiamas užpakalinėje kulno dalyje, stiprėja ryte ir po fizinio krūvio. Rizikos grupė – 30–50 metų aktyvūs žmonės. Negydomas tendinitas per 6–12 mėnesių progresuoja į degeneracinę formą – tendinozę, dėl kurios atsiranda sausgyslės struktūros pažeidimų.

Kulnų bursitas

Bursa – skysčio pripildytas maišelis, mažinantis trintį tarp sausgyslės ir kaulo. Kilus uždegimui, atsiranda skausmas, tinimas ir jautrumas kulno srityje.

Bursitas išsivysto dėl didelių krūvių, per įtemptų blauzdos raumenų arba dėl netinkamos avalynės sukeliamo spaudimo.

Skausmas jaučiamas kulno gale arba apačioje, stiprėja vaikštant ir stovint. Dažnai painiojamas su tendinitu, tačiau gydymas skiriasi.

Haglundo deformacija

Haglundo deformacija – padidėjęs kaulinis gumburas ant kulnakaulio užpakalinio paviršiaus, ties Achilo sausgyslės prisitvirtinimo vieta.

Dažniausiai pasitaiko žmonėms su aukštu pėdos skliautu ir pastoviai įtempta Achilo sausgysle. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad deformacija diagnozuojama 2–3 % bendros populiacijos, tarp sportininkų – iki 15 %.

Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų. Skausmas atsiranda tada, kai gumburas trinasi į batų užkulnius ir dirgina bursą – jaučiamas paraudimas, tinimas, diskomfortas užpakalinėje kulno dalyje.

Kulnakaulio lūžis

Kulnakaulio lūžis įvyksta dėl tiesioginio smūgio ar per didelės pasikartojančios apkrovos. Dažniau pasitaiko sportininkams ir žmonėms, daug vaikštantiems ar bėgiojantiems kietais paviršiais.

Skausmas aštrus, ūmus, stiprėja bandant stovėti ar vaikščioti. Atsiranda patinimas ir mėlynės aplink sužeidimo vietą. Būtina skubi medicininė pagalba ir imobilizacija.

Reumatinės ligos ir sisteminiai sutrikimai

Reumatoidinis artritas, podagra ir kitos sąnarių ligos sukelia uždegiminius procesus, kurie gali plisti į kulno srities raiščius ir sausgysles. Skausmas jaučiamas net ramybės būsenoje, dažnai lydimas tinimo, paraudimo ir bendro silpnumo.

Diabetinė neuropatija sukelia deginantį ar dilgčiojantį skausmą pėdose dėl kraujotakos sutrikimų ir nervų pažeidimų. Šios būklės reikalauja kompleksinio gydymo, sprendžiant pagrindinę ligos priežastį.

Diagnostika

1. Anamnezė – įvertinami simptomai, jų trukmė, pobūdis ir atsiradimo aplinkybės. Svarbu išsiaiškinti asmens darbo pobūdį, kasdienio aktyvumo lygį, avalynės pasirinkimą, ankstesnes traumas ir sportinius rizikos veiksnius.
2. Klinikinė apžiūra – atliekamas judesių testas, pėdos biomechanikos vertinimas, skausmingų taškų nustatymas. Įvertinama eisena ir pėdos padėtis stovint.
3. Rentgenografija – pirmo pasirinkimo tyrimas kulno skausmo diagnostikoje. Naudojama kaulų struktūrų vertinimui – lūžiams, kulno ataugoms, artrozei ir degeneraciniams pokyčiams nustatyti.
4. Echoskopija (ultragarsas) – greitas ir informatyvus tyrimas sausgyslių, raumenų ir bursų būklei įvertinti. Dažniausiai taikomas esant plantariniam fascitui, tendinitui ar bursitui.
5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias minkštųjų audinių tyrimas. Skiriamas esant neaiškiai skausmo kilmei, įtariant sausgyslių plyšimą ar ruošiantis operacijai.
6. Kraujo tyrimai – skiriami įtariant reumatines ligas, podagrą ar infekcines kulno skausmo priežastis.

Kodėl svarbu tiksliai nustatyti priežastį?

Kulno skausmas gali kilti dėl skirtingų priežasčių – kiekviena reikalauja kitokio gydymo. Neteisingai diagnozavus, gydymas neduoda rezultatų, o būklė progresuoja.

Gydymas

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas – pagrindinis ir dažniausiai taikomas metodas. Efektyvus esant uždegimui, perkrovai ar degeneraciniams pakitimams. Pavyzdžiui, 90–95 % plantarinio fascito atvejų išgydoma be operacijos.

• Poilsis ir apkrovos mažinimas – sportininkams rekomenduojama laikinai sumažinti kulnui tenkančią apkrovą: bėgimą ir šokinėjimą keisti plaukimu ar dviračiu, kol sumažėja uždegimas. Taikoma esant plantariniam fascitui, tendinitui ir bursitui.
• Šaldymas – ledo kompresai 15–20 minučių, 3–4 kartus per dieną. Mažina uždegimą ir patinimą esant bursitui, tendinitui ir po traumų.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – ibuprofenas ar naproksenas skausmui ir uždegimui slopinti. Taikoma esant plantariniam fascitui, tendinitui, bursitui ir reumatinėms ligoms.
• Kineziterapija – blauzdos raumenų ir plantarinės fascijos tempimo bei stiprinimo pratimai. Ypač efektyvi esant plantariniam fascitui ir Achilo sausgyslės tendinitui – ekscentriniai blauzdos pratimai sumažina sausgyslės apkrovą ir skatina gijimą.
• Fizioterapija – ultragarsas, elektrostimuliacija, lazerio terapija, smūginių bangų terapija. Taikoma plantarinio fascito, tendinito ir bursito atvejais skausmui mažinti ir gijimui skatinti.
• Ortopediniai vidpadžiai ir pakulnės – tolygiai paskirsto apkrovą, mažina spaudimą kulno sričiai. Vidpadžių dėvėjimas efektyviau sumažina kulno skausmą nei vien pakulnių naudojimas. Ypač aktualu esant plantariniam fascitui, Haglundo deformacijai ir biomechaniniams sutrikimams.
• Kulno pakėlimas bate – sumažina Achilo sausgyslės įtempimą. Taikoma esant tendinitui, bursitui ir Haglundo deformacijai.
• Avalynės korekcija – atsisakoma kieto užkulnio avalynės esant Haglundo deformacijai, pasirenkami tinkamos  amortizacijos batai esant plantariniam fascitui ir tendinitui.
• Naktiniai įtvarai – palaiko pėdą ištemptoje padėtyje per naktį, neleidžia fascijai ir sausgyslei susitraukti miego metu. Tai sumažina aštrų skausmą žengiant pirmuosius žingsnius ryte. Taikoma esant plantariniam fascitui ir Achilo sausgyslės tendinitui.
• Imobilizacija – būtina esant kulnakaulio lūžiui. Priklausomai nuo lūžio sudėtingumo taikomas gipsas arba ortezas.
• Reumatinių ligų gydymas – esant reumatoidiniam artritui, podagrai ar kitoms sisteminėms ligoms, kulno skausmas gydomas kartu su pagrindine liga. Skiriami specifiniai vaistai, koreguojama mityba.

Injekcijos

Taikomos esant stipriam skausmui, kai konservatyvus gydymas neefektyvus praėjus 6 savaitėms.

• Gliukokortikoidų injekcijos – greitai mažina uždegimą ir skausmą esant plantariniam fascitui ir bursitui. Skiriamos tik esant indikacijoms, nes dažnas taikymas gali pažeisti plantarinę fasciją.
• PRP (trombocitų plazmos) injekcijos – skatina audinių gijimą, ypač aktualu esant degeneraciniams Achilo sausgyslės pakitimams ir lėtiniam tendinitui.

Tinkamą injekcijų tipą parenka gydytojas po diagnostikos.

Chirurginis gydymas

Taikomas tik 2–5 % atvejų, kai konservatyvus gydymas neefektyvus ilgiau nei 6 mėnesius.

• Plantarinė fasciotomija – dalinis fascijos atlaisvinimas esant lėtiniam plantariniam fascitui. Sėkmingumas siekia 70–90 %.
• Achilo sausgyslės rekonstrukcija – pažeistos ar sukalkėjusios sausgyslės dalies šalinimas esant lėtiniam kalcifikaciniam tendinitui.
• Haglundo deformacijos korekcija – kaulinio gumburo šalinimas, kai konservatyvus gydymas nepadeda po 6 mėnesių.
• Kulnakaulio lūžio fiksacija – taikoma sudėtingų lūžių atvejais, kai imobilizacijos nepakanka.

Po chirurginio gydymo visada būtina reabilitacija, skirta atkurti pėdos funkcionalumą ir raumenų balansą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kaip išvengti kulno skausmo? Prevencija

Kulno skausmo galima išvengti koreguojant kasdienius įpročius ir mažinant rizikos veiksnius.

• Tinkama avalynė – batai turi turėti gerą amortizaciją, pėdos skliauto atramą ir tinkamą kulno aukštį. Susidėvėjusi avalynė nebesuteikia reikiamos apsaugos – sporto batus reikia keisti kas 6-12 mėn.
• Ortopediniai vidpadžiai – ypač svarbūs turintiems plokščiapėdystę, aukštą keltį ar biomechaninių sutrikimų. Individualūs vidpadžiai tolygiai paskirsto kūno svorį ir mažina kulno spaudimą.
• Svorio kontrolė – kiekvienas papildomas kilogramas didina spaudimą kulnams. Nutukimas (KMI >30) yra pagrindinis plantarinio fascito rizikos veiksnys.
• Reguliarūs tempimo ir stiprinimo pratimai – blauzdos raumenų tempimas ir stiprinimas mažina apkrovą plantarinei fascijai ir Achilo sausgyslei. Ypač svarbu atlikti tempimo pratimus ryte prieš pirmuosius žingsnius.
• Vengti ilgo stovėjimo ant kieto paviršiaus – jei darbas reikalauja daug stovėti, reguliariai keiskite padėtį, darykite trumpas pertraukas ir naudokite minkštus kilimėlius po kojomis.
• Lėtinių ligų kontrolė – cukrinis diabetas ir reumatinės ligos didina kulno skausmo riziką. Tinkama pagrindinės ligos kontrolė mažina komplikacijų tikimybę.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kulno skausmas gali praeiti savaime?

Lengvas skausmas dėl fizinio krūvio praeina per kelias dienas.

Jei skausmas išlieka ilgiau nei 3–4 savaites arba nuolat kartojasi – būtina gydytojo apžiūra. Negydomas uždegimas progresuoja į lėtinę formą, o tai apsunkina gydymą.

Kiek laiko trunka kulno skausmo gydymas?

Gydymo trukmė priklauso nuo diagnozės. Lengvas plantarinis fascitas ar bursitas pagerėja per 3–6 savaites.

Vidutinio sunkumo Achilo sausgyslės uždegimas gyja 2–3 mėnesius. Lėtinis tendinitas ar degeneraciniai pokyčiai gali reikalauti 6 mėnesių ir ilgesnio gydymo.

Kuo skiriasi plantarinis fascitas ir kulno ataugos?

Plantarinis fascitas – plantarinės fascijos uždegimas. Kulno ataugos – kaulinės išaugos, susiformavusios dėl nuolatinio fascijos dirginimo.

Apie 50 % žmonių, turinčių kulno ataugas, jaučia skausmą. Dažnai abi būklės egzistuoja kartu.

Kuo skiriasi tendinitas ir bursitas?

Tendinitas – sausgyslės uždegimas. Bursitas – tepalinio maišelio uždegimas.

Abu sukelia skausmą užpakalinėje kulno dalyje, tačiau gydymas skiriasi – todėl svarbi tiksli diagnostika.

Ar galima išvengti operacijos?

Daugeliu atvejų – taip. 90–95 % kulno skausmo atvejų išgydoma konservatyviai.

Laiku pradėtas gydymas – kineziterapija, fizioterapija, ortopedinės priemonės – leidžia išvengti chirurginės intervencijos net esant lėtiniams skausmams.

Kada galiu grįžti prie sporto?

Sprendžiama individualiai pagal diagnozę ir pažeidimo sunkumą.

Lengvas fizinis aktyvumas leidžiamas po 2–3 savaičių, intensyvus sportas – tik po pilnos reabilitacijos ir gydytojo leidimo.