Raiščių plyšimai

Raiščių plyšimas – dažna trauma, su kuria susiduria sportininkai ir aktyvūs žmonės kasdienėje veikloje.

Raiščiai yra kolageno skaidulų pluoštai, jungiantys kaulus sąnariuose ir užtikrinantys jų stabilumą. Apkrovai viršijus audinio ištvermės ribą, skaidulos plyšta.

Tyrimai rodo, kad čiurnos raiščių traumos sudaro apie 25% visų sporto traumų, o kelio raiščių pažeidimai – vieną dažniausių priežasčių, dėl kurių sportininkai ilgam nutraukia treniruotes.

Dažniausiai pažeidžiami čiurnos, kelio, peties ir alkūnės sąnarių raiščiai. Trauma gali įvykti akimirksniu: dėl netikėto posūkio, kritimo ar smūgio, arba vystytis palaipsniui dėl pasikartojančių mikrotraumų.

Negydomas raiščių plyšimas sukelia lėtinį sąnario nestabilumą, padidina pakartotinės traumos riziką ir ilgainiui lemia degeneracinius sąnario pokyčius.

Raiščių plyšimo simptomai:

• Aštrus skausmas – atsiranda pažeidimo vietoje iš karto po traumos, stiprėja liečiant sąnarį ar jį apkraunant;
• Patinimas – išsivysto per pirmąsias minutes ar valandas dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo ir skysčių kaupimosi audiniuose;
• Mėlynės ir kraujosrūvos – atsiranda dėl pažeistų smulkiųjų kraujagyslių, spalva pakinta per kelias dienas;
• Sąnario nestabilumas – jausmas, kad sąnarys „kliba” ar yra „iššokęs” iš vietos, ypač ryškus visiško plyšimo atveju;
• Judesių ribotumas – sunku arba neįmanoma pilnai sulenkti, ištiesti sąnario dėl skausmo ir patinimo;
• Nenatūrali galūnės padėtis – visiško plyšimo atveju galūnė gali laisvai kabėti nenatūralioje padėtyje;
• Atraminės funkcijos sutrikimas – negalima arba labai sunku atsiremti ant pažeistos galūnės ir ja naudotis.

Kas sukelia raiščio plyšimą? Dažniausios priežastys

Sportinės traumos

Dažniausia raiščių plyšimo priežastis. Staigūs krypties pakeitimai, šuoliai ir kontaktiniai susidūrimai sukuria momentinę apkrovą, viršijančią raiščio ištvermės ribą.

Čiurnos raiščių traumos viena dažniausių traumų sporte, kuria nukenčia futbolininkai, krepšininkai ir slidininkai.

Kelio raiščiai dažniausiai pažeidžiami kontaktiniuose sportuose.

Kritimai ir neteisingas nusileidimas

Nukritus ant ištiestos rankos ar netinkamai atsistojus po šuolio, visa kūno masės jėga koncentruojasi viename sąnaryje per sekundės dalį.

Vyresnio amžiaus žmonėms kritimų sukelti raiščių pažeidimai dažnai įvyksta kartu su kaulų lūžiais.

Plačiau skaitykite →Kaulų lūžiai.

Pasikartojančios mikrotraumos

Kiekvienas metimo ar bėgimo judesys sukelia mikroskopinį raiščio audinio pažeidimą – toks pažeidimas yra normalus ir organizmas po jo atsistatoо.

Problema kyla tada, kai apkrovos kartojasi greičiau nei audinys atsistato, mikroplyšimai kaupiasi ir raištis ilgainiui nebeatlaiko apkrovos.

Bėgikams dažniausiai nukenčia kelio ir čiurnos raiščiai, beisbolininkams ir tenisininkams – alkūnės medialinis raištis.

Raumenų disbalansas ir silpnumas

Kai sąnarį stabilizuojantys raumenys yra per silpni, mechaninis stresas perkeliamas tiesiai ant raiščių.

Silpni šlaunies ar blauzdos raumenys didina kelio raiščių apkrovą, silpni peties sukamojo varžčio raumenys – peties raiščių pažeidimo riziką.

Nepakankamas raumenų stiprinimas po ankstesnės traumos yra viena dažniausių pakartotinių plyšimų priežasčių.

Nepakankamas apšilimas

Neparuošti raiščiai yra mažiau elastingi ir prasčiau atlaiko staigią apkrovą fizinio krūvio metu.

Praleistas apšilimas prieš intensyvią fizinę veiklą tiesiogiai didina plyšimo ir traumų riziką.

Staigūs judesiai kasdienėje veikloje

Paslydimai ant šlapio ar nelygaus paviršiaus, staigus sustojimas einant ar netikėtas pasisukimas sukelia trumpą, bet intensyvią raiščių apkrovą.

Šis mechanizmas dažnai nuvertinamas, nemažą dalį čiurnos raiščių plyšimų sukelia ne sportas, o kasdienės situacijos.

Raiščių plyšimo laipsniai

• I laipsnis (dalinis mikroplyšimas) – plyšta pavienės kolageno skaidulos, sąnario stabilumas išlieka. Skausmas lengvas, patinimas nedidelis, galūnė atlaiko apkrovą. Gyja apie 1–3 savaites.
• II laipsnis (reikšmingas dalinis plyšimas) – pažeidžiama dalis raiščio skaidulų, sąnario stabilumas susilpnėja. Ryškus skausmas, patinimas, judesių ribotumas. Gyja apie 3–8 savaites.
• III laipsnis (visiškas plyšimas) – raištis nutrūksta visiškai, sąnarys praranda pasyvią stabilizaciją. Stiprus skausmas, didelis patinimas, mėlynės, neįmanoma apkrauti galūnės. Dažnai reikalauja chirurginio gydymo.

Diagnostika

1. Anamnezė – įvertinami simptomai, jų trukmė, atsiradimo aplinkybės. Svarbu išsiaiškinti sporto rūšį, darbo pobūdį, ankstesnes sąnario traumas ir pakartotinių mikrotraumų rizikos veiksnius.
2. Klinikinė apžiūra – atliekamas sąnario stabilumo tyrimas, judesių amplitudės vertinimas ir skausmingų taškų nustatymas. Taikomi specifiniai testai – čiurnos atveju priekinis stalčiaus testas, kelio – Lachmano testas, peties – valgus/varus stresiniai testai.
3. Rentgenografija – tyrimas, skirtas kaulų lūžiams ir išnirimams atmesti. Raiščių plyšimo tiesiogiai neparodo, tačiau būtinas diferencinei diagnostikai.
4. Echoskopija (ultragarsas) – greitas ir neinvazinis tyrimas raiščių būklei įvertinti realiuoju laiku. Leidžia stebėti sąnario stabilumą judesio metu.
5. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias raiščių plyšimo diagnostikos metodas. Parodo plyšimo laipsnį, lokalizaciją ir gretutinių audinių – kremzlės, sausgyslių, nervų – pažeidimus. Skiriamas prieš operaciją ar esant neaiškiai diagnozei.

Gydymas

Gydymo metodas parenkamas pagal plyšimo laipsnį, sąnario lokalizaciją ir paciento aktyvumo lygį.

Konservatyvus gydymas

Taikomas I ir II laipsnio raiščių plyšimams.

• Šaldymas – pirmomis 48–72 valandomis šaldoma 15–20 minučių kas 2 valandas. Mažina patinimą, uždegimą ir skausmą.
• Kompresija ir pakėlimas – elastinis tvarstis riboja skysčių kaupimąsi audiniuose, pakelta galūnė skatina veninio ir limfinio drenažo procesus.
• Imobilizacija – sąnarys fiksuojamas ortopediniu įtvaru. Trukmė priklauso nuo plyšimo laipsnio: I laipsnis – 1–2 savaitės, II laipsnis – 3–6 savaitės.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – skausmui ir uždegimui slopinti ūmioje fazėje. Rekomenduojami trumpais kursais.
• Kineziterapija– atkuria judesių amplitudę, raumenų jėgą ir propriocepciją. Pradedama kai atlėgsta ūmus uždegimas.
• PRP terapija – trombocitais praturtintos plazmos injekcijos skatina raiščių gijimą. Taikoma kaip papildomas metodas II laipsnio plyšimams.

Chirurginis gydymas

Taikomas III laipsnio plyšimams, kai sąnarys visiškai praranda stabilumą, taip pat atvejais, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų.

• Raiščio rekonstrukcija – pažeistas raištis atkuriamas naudojant sausgyslės transplantą. Dažniausiai taikoma kelio priekinio kryžminio raiščio ir alkūnės medialinio raiščio plyšimams gydyti.
• Raiščio susiuvimas – taikomas kai audinys tinkamas tiesioginiam atstatymui, dažniausiai ūmių traumų atveju.
• Artroskopinė operacija – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti tiksliai įvertinti ir gydyti sąnario vidines struktūras. Sutrumpina pooperacinį atsigavimo laikotarpį.

Reabilitacija pradedama kuo anksčiau po gydymo – tai lemia galutinį funkcinį rezultatą.

Reabilitacija

Reabilitacija yra neatsiejama raiščių plyšimo gydymo dalis, taikoma po konservatyvaus ar chirurginio gydymo. Jos tikslas yra ne tik atkurti judesių amplitudę, bet ir grąžinti sąnariui funkcinį stabilumą, kad būtų išvengta pakartotinių traumų.

Pirmajame etape, kai atlėgsta ūmus uždegimas, kineziterapeutas skiria pasyvius judesius ir lengvus mobilizacijos pratimus. Tai neleidžia susidaryti sąauginiam audiniui ir apsaugo sąnarį nuo sąstingio.

Antrasis etapas apima aktyvų raumenų stiprinimą – ypač stabilizuojančių raumenų grupių, kurios kompensuoja pažeisto raiščio funkciją. Lygiagrečiai atliekami propriocepcijos – sąnario padėties pojūčio – pratimai, nes raiščių plyšimas pažeidžia mechanoreceptorius.

Trečiajame etape į programą įtraukiami funkciniai pratimai, imituojantys kasdienės veiklos ar sporto judesius – tai paruošia pacientą grįžti į įprastą aktyvumą.

Reabilitacijos trukmė priklauso nuo plyšimo laipsnio ir sąnario lokalizacijos. I laipsnio plyšimas – 2–4 savaitės, II laipsnio – 6–12 savaičių, po chirurginės rekonstrukcijos – 4–9 mėnesiai.

Prevencija

• Tinkamas apšilimas – prieš fizinę veiklą būtina paruošti raumenis ir raiščius dinaminiais tempimo pratimais. Neparuošti raiščiai yra mažiau elastingi ir labiau pažeidžiami staigių apkrovų.
• Raumenų stiprinimas – reguliarūs stabilizuojančių raumenų stiprinimo pratimai mažina mechaninį stresą raiščiams. Ypač svarbūs šlaunies, blauzdos ir peties sukamojo varžčio raumenys.
• Taisyklinga judesių technika – netaisyklingi metimo, šuolio ar nusileidimo judesiai koncentruoja apkrovą ties raiščiais. Sportuojantiems rekomenduojama periodiškai tikrinti techniką su treneriu ar kineziterapeutu.
• Tinkama avalynė – batai turi užtikrinti sąnario stabilumą ir gerą amortizaciją. Susidėvėjusi avalynė nesuteikia reikiamos apsaugos, sporto batus reikia keisti kas 6–12 mėnesių.
• Laipsniškas krūvio didinimas – staigus treniruočių intensyvumo ar trukmės didinimas yra viena pagrindinių mikrotraumų priežasčių. Krūvį rekomenduojama didinti ne daugiau kaip 10% per savaitę.
• Ankstesnių traumų reabilitacija – nevisiškai išgijęs raištis ir nepilnai atstatytas raumenų stabilumas žymiai padidina pakartotinio plyšimo riziką. Grįžimas prie sporto leidžiamas tik baigus visą reabilitacijos programą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar raiščių plyšimas gali praeiti savaime?

I laipsnio plyšimas su tinkamu poilsiu ir šaldymu gyja per 1–3 savaites.

II ir III laipsnio plyšimai savaime neišgyja – be tinkamo gydymo sąnarys išlieka nestabilus, o tai didina pakartotinės traumos ir lėtinio nestabilumo riziką.

Kiek laiko trunka gydymas?

Gydymo trukmė priklauso nuo plyšimo laipsnio ir lokalizacijos.

I laipsnis – 1–3 savaitės, II laipsnis – 6–12 savaičių. Po chirurginės rekonstrukcijos pilnas funkcinis atsistatymas užtrunka 4–9 mėnesius.

Kaip atskirti raiščių plyšimą nuo lūžio?

Tiksliai atskirti galima tik atlikus rentgenografiją ir MRT. Bet kuriuo atveju traumą turi įvertinti gydytojas.

Ar visada reikalinga operacija?

Ne. I ir II laipsnio plyšimai daugeliu atvejų gydomi konservatyviai.

Operacija indikuojama III laipsnio plyšimams, kai sąnarys visiškai praranda stabilumą, arba kai konservatyvus gydymas per 3–6 mėnesius neduoda rezultatų.

Kada galiu grįžti prie sporto?

Sprendžiama individualiai pagal plyšimo laipsnį ir reabilitacijos eigą.

Lengvas fizinis aktyvumas leidžiamas po 3–6 savaičių, intensyvus sportas – tik po pilnos reabilitacijos ir gavus gydytojo leidimą.