Kaulų lūžiai

Kaulo lūžis – kaulo vientisumo suardymas dėl fizinės jėgos poveikio arba patologinių pokyčių kaulų struktūroje. Žmogaus griaučius sudaro 206 kaulai – kiekvienas jų gali lūžti.

Lietuvoje kaulų lūžiai ir išnirimai yra antra pagal dažnumą registruojama traumų rūšis. Pasauliniu mastu statistika dar ryškesnė: ES šalyse kaulo lūžis įvyksta kas 30 sekundžių.

Sveiki kaulai tankiausi būna sulaukus 30 metų. Po to, kaulų irimo procesai pamažu lenkia naujų kaulų formavimąsi – kaulai tampa trapesni, o lūžių rizika didėja. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai lūžta šlaunikaulis, žastikaulis, riešas ir stuburo slanksteliai.

Lūžis – tai ne tik skausmas ir imobilizacija. Negydytas ar netinkamai gydytas lūžis gali pažeisti kraujagysles, nervus ir gyvybiškai svarbius organus. Sunkiais atvejais, masyvus kraujavimas ar šokas kelia grėsmę gyvybei.

Kaulo lūžio požymiai

• Aštrus skausmas – pažeidimo vietoje, stiprėjantis bandant judinti galūnę;
• Patinimas ir mėlynės – aplink sužeidimo vietą;
• Galūnės deformacija – nenatūrali padėtis, pakitęs ilgis, matomas kreivumas;
• Kaulo traškėjimas – jaučiamas ar girdimas lūžio metu;
• Judesių sutrikimas – neįmanoma arba labai sunku pajudinti pažeistą vietą;
• Atraminės funkcijos sutrikimas – negalima atsiremti ant pažeistos galūnės, ja naudotis;
• Matomi lūžgaliai – atviro lūžio atveju kaulas kyšo pro žaizdą, stebimas kraujavimas.

Kada reikalinga skubi pagalba?

• Matoma galūnės deformacija ar kaulas kyšo pro odą;
• Negalite atsikelti ar atsiremti ant pažeistos kojos;
• Stiprus kraujavimas nesustoja;
• Galūnė vėsta, yra melsvos spalvos – tai kraujotakos sutrikimo požymis;
• Įtariamas dubens, stuburo ar šlaunikaulio lūžis.

Kas gali sukelti kaulo lūžį? Dažniausios priežastys

Trauma

Dažniausia kaulų lūžių priežastis.

Kritimai, smūgiai, autoavarijos, sporto traumos – visa tai sukelia tiesioginę jėgą, kuri pertraukia kaulo vientisumą.

Lūžis gali įvykti ir dėl netiesioginės jėgos poveikio vietoje – pavyzdžiui, pargriuvus ant ištiestos rankos, gali lūžti raktikaulis.

Per didelė pasikartojanti apkrova

Stresiniai lūžiai atsiranda ne dėl vienkartinės traumos, o dėl ilgalaikio pasikartojančio mechaninio krūvio.

Kaulas nebespėja atsistatyti tarp apkrovų.

Dažniausiai nukenčia bėgikai (padikauliai, kulnakaulis, blauzdikaulis), baleto šokėjai (padikauliai, slanksteliai) ir sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės.

Osteoporozė

Osteoporozė silpnina kaulų struktūrą – mažėja kaulų tankis, didėja trapumas.

Sergant osteoporoze kaulas gali lūžti net nuo minimalios traumos ar kritimo iš savo ūgio aukščio.

Lietuvoje osteoporoze serga apie 200–250 tūkst. žmonių – 10–12 % šalies gyventojų. 1 iš 3 moterų ir 1 iš 8 vyrų per gyvenimą patiria bent vieną osteoporozinį lūžį.

Kitos ligos ir patologiniai pokyčiai

Kaulo struktūrą silpnina ne tik osteoporozė, bet ir kaulų navikai, osteomielitas, tuberkuliozė, kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimai.

Patologinio lūžio atveju kaulas lūžta be reikšmingos išorinės jėgos – dėl vidinio kaulo struktūros pažeidimo.

Amžius

Kaulų masė auga iki maždaug 30 metų, vėliau pamažu mažėja.

Vyresnio amžiaus žmonėms kaulai tampa mažiau elastingi ir trapesni – lūžių rizika nuolat didėja. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniausiai lūžta šlaunikaulis, žastikaulis, riešas ir stuburo slanksteliai.

Kaulų lūžių tipai (lūžių klasifikacija)

Pagal odos pažeidimą

• Uždaras lūžis – oda lūžio vietoje lieka nepažeista. Lūžęs kaulas gali pažeisti kraujagysles ar nervus, tačiau infekcijos rizika maža. Tai dažniausias lūžių tipas.
• Atviras lūžis – lūžgaliai prasiskverbia pro odą, atsiveria žaizda. Kelia žymiai didesnę infekcijos riziką nei uždaras lūžis. Reikalauja skubios medicininės pagalbos – didelės atviros žaizdos atveju pacientas operuojamas nedelsiant.

Pagal lūžio liniją

• Skersinis – lūžio linija eina statmenai kaulo išilginei ašiai. Dažniausiai stabilus, sukeltas tiesioginės traumos.
• Įstrižinis – lūžio linija eina kampu. Dažniausiai sukeltas netiesioginės traumos.
• Spiralinis – lūžio linija sukasi aplink kaulo ašį spirale. Atsiranda dėl sukimo jėgos, būdingas sportininkams.
• Skeveldrinis – kaulas suskaidomas į daugiau nei du fragmentus. Atsiranda dėl didelės jėgos, dažnai atviras, sunkiai pažeidžiami minkštieji audiniai. Padidėja kraujagyslių ir nervų sužalojimo rizika.

Pagal sudėtingumą

• Visiškas lūžis – kaulas pertrūksta per visą skersmenį, susidaro du ar daugiau fragmentų.
• Dalinis lūžis (įtrūkimas) – lūžimo linija eina ne per visą kaulo skersmenį. Dažnesnis vaikams dėl elastingesnio antkaulio.
• Žalios šakelės lūžis – kaulas lūžta iš vienos pusės, kita pusė išlieka nepažeista. Būdingas tik vaikams.
• Stresinis lūžis – atsiranda dėl ilgalaikės pasikartojančios apkrovos, ne vienkartinės traumos. Dažnas bėgikams, šokėjams ir sunkų fizinį darbą dirbantiems žmonėms.
• Patologinis lūžis – kaulas lūžta dėl ligų, susilpninusių jo struktūrą: osteoporozės, navikų ar infekcijų. Gali įvykti net nuo minimalios traumos.

Kaip diagnozuojamas kaulo lūžis?

Kaulų lūžio diagnostika pradedama nuo klinikinės apžiūros – gydytojas įvertina simptomus, traumos aplinkybes ir pažeistos vietos būklę.

Rentgenografija

Pagrindinis ir pirmiausia atliekamas tyrimas įtariant kaulų lūžį. Atliekamos mažiausiai dvi projekcijos – tiesinė ir šoninė.

Rentgenografija leidžia nustatyti lūžimo liniją, lūžgalių poslinkį, kaulų ataugas ir kitus struktūrinius pokyčius. Jei lūžis įtariamas, bet rentgenogramoje nesimato, tyrimas kartojamas po 7–10 dienų.

Kompiuterinė tomografija (KT)

Atliekama sudėtingų ir komplikuotų lūžių atvejais, kai reikia tikslesnės informacijos apie fragmentų lokalizaciją.

Dažnai taikoma riešo, pėdos, kaukolės, stuburo ir dubens lūžiams nustatyti.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Tiksliausias minkštųjų audinių tyrimas.

Leidžia nustatyti rentgenografijoje nematomus lūžius – ypač aktualus osteoporoze sergantiems pacientams.

Gerai pastebima kaulų čiulpų edema, stresiniai lūžiai, raumenų ir sausgyslių pažeidimai.

Ultragarsinis tyrimas

Naudojamas minkštųjų audinių pažeidimams diagnozuoti – raumenų sužeidimams, sausgyslių ir raiščių plyšimams.

Taip pat naudingas tiriant kai kuriuos rentgenografijoje sunkiai matomus lūžius.

Kaulų scintigrafija

Taikoma stresinių lūžių ir rentgenografijoje nematomų lūžių nustatymui, ypač osteoporoze sergantiems pacientams.

Leidžia anksti aptikti lūžio vietą pagal padidėjusį metabolinį aktyvumą.

Kaulų lūžių gydymas

Gydymo metodas parenkamas pagal lūžio tipą, vietą, sudėtingumą ir paciento amžių.

Konservatyvus gydymas

Taikomas paprastiems, stabiliems lūžiams be reikšmingo fragmentų poslinkio.

• Imobilizacija – lūžio vieta fiksuojama gipsu arba ortezu. Imobilizacijos trukmė: vaikams 4–6 savaitės, paaugliams 6–8 savaitės, suaugusiesiems 10–18 savaičių.
• Šaldymas – pirmomis dienomis šaldoma 10 minučių iki 10 kartų per dieną. Mažina patinimą ir skausmą.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – skausmui ir uždegimui slopinti.
• Ortopediniai įtvarai – alkūnės, čiurnos, raktikaulio ar kiti įtvarai parenkami pagal lūžio vietą.

Chirurginis gydymas

Taikomas sudėtingiems, skeveldriniams ir atviriems lūžiams, taip pat lūžiams su reikšmingu fragmentų poslinkiu.

• Vidinis fiksavimas – lūžgaliai fiksuojami metalinėmis plokštelėmis, sraigtais ar intramedulinėmis vinimis.
• Atviri lūžiai – operuojami nedelsiant arba per 24 valandas dėl infekcijos rizikos.
• Atidėtos operacijos – kai kurie lūžiai operuojami po 1–2 savaičių, pavyzdžiui, kulnakaulio lūžis operuojamas tik atlėgus tinimui. Galutiniam gydymo rezultatui tai įtakos neturi.

Reabilitacija

Būtina po kiekvieno lūžio – tiek taikant konservatyvų, tiek chirurginį gydymą.

• Kineziterapija – atkuria judesių amplitudę, raumenų jėgą ir normalų judėjimą.
• Pratimų programa – skiriama individualiai pagal lūžio vietą ir gijimo eigą.

Reabilitacija pradedama kuo anksčiau – tai lemia galutinį gydymo rezultatą.

Prevencija. Kaip išvengti kaulo lūžio?

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip suprasti, ar lūžo kaulas, ar tik sumušimas?

Sumušimo atveju galūnė patinsta, tačiau funkcija išlieka – ją galima pajudinti ir atsiremti.

Lūžus kaului dažnai matoma deformacija, jaučiamas stiprus skausmas galūnės nejudinant, negalima atsiremti ar naudotis galūne. Jei abejojate – laikykite lūžiu ir kreipkitės į gydytoją.

Ar visi kaulų lūžiai reikalauja operacijos?

Ne. Dauguma paprastų, stabilių lūžių gydomi konservatyviai – imobilizacija gipsu ar ortezu.

Operacija reikalinga sudėtingiems, skeveldriniams ir atviriems lūžiams arba kai lūžgaliai reikšmingai pasislinkę.

Kiek laiko gyja lūžęs kaulas?

Gijimo trukmė priklauso nuo amžiaus ir lūžio vietos.

Vaikų lūžiai sugyja per 4–6 savaites, paauglių – per 6–8 savaites, suaugusiųjų – per 10–18 savaičių. Kai kurie sudėtingi lūžiai gyja ilgiau.

Ar galima laukti operacijos namuose?

Taip – kai kurie lūžiai operuojami praėjus 1–2 savaitėms po traumos.

Namuose laukiant rekomenduojama šaldyti pažeistą vietą, laikyti galūnę pakeltą ir vartoti vaistus nuo skausmo.

Jei atsiranda stipresnis skausmas, tinimas, galūnė vėsta ar nutirpsta pirštai – reikia nedelsiant kreiptis į Skubios pagalbos skyrių.

Kodėl vyresnio amžiaus žmonėms dažniau lūžta kaulai?

Po 30 metų kaulų masė pamažu mažėja – kaulai tampa trapesni ir mažiau elastingi.

Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai išsivysto osteoporozė, kuri dar labiau silpnina kaulų struktūrą. Dėl to kaulas gali lūžti net nuo minimalios traumos.

Ar galima sportuoti su lūžusiu kaulu?

Ne. Lūžimo laikotarpiu būtina imobilizacija ir apkrovos vengimas.

Per anksti pradėjus sportuoti, lūžgaliai gali pasislinkti, gijimas užsitęs arba susiformuos pseudoartrozė – netikrasis sąnarys vietose kur kaulas nesugyja.

Kas yra stresinis lūžis ir kaip jį atpažinti?

Stresinis lūžis atsiranda ne dėl vienkartinės traumos, o dėl ilgalaikės pasikartojančios apkrovos. Dažnas bėgikams ir šokėjams.

Skausmas stiprėja fizinio krūvio metu ir mažėja ramybės būsenoje. Rentgenografija pradžioje dažnai neinformatyvi – tikslesniam įvertinimui skiriama MRT.

Ar tiesa, kad laukiant operacijos kaulas spėja suaugti ir jį reikia „laužyti” iš naujo?

Ne – tai mitas. Kaulas nėra žaizda ir per 1–2 savaites nesugija.

Kaulų gijimas yra lėtas procesas, trunkantis savaites ar mėnesius, todėl operuojant praėjus kelioms savaitėms po traumos lūžgaliai išlieka nesugiję ir jų „laužyti” nereikia.