Kojų trofinės opos – tai lėtinės, sunkiai gyjančios žaizdos, atsiveriančios blauzdų srityje dėl sutrikusios kraujotakos ir audinių mitybos.

Jos išsivysto atsiradus veninės, arterinės ar nervinės kraujotakos sistemos pažeidimams, kai nepakanka deguonies ir maistinių medžiagų, reikalingų odos ląstelių gyvybingumui ir atsistatymui. Dėl to pradeda nykti audiniai, o susiformavusios žaizdos – ilgai negyja ir yra linkusios plisti.

Trofinės opos skirstomos į keturias pagrindines rūšis: venines, arterines, mišrias (arterinės ir veninės kilmės) bei neuropatines. Kiekviena jų pasižymi specifiniais simptomais, gydymo metodais ir eiga, todėl tikslus priežasties nustatymas yra būtina sąlyga efektyviam gydymui.

Trofinių opų pažinimas svarbus ne tik gydytojams, bet ir pacientams – ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamos priemonės gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Kojų trofinių opų gydymas „Ortopedijos Centre“:

Kojų Trofinės Opos

Klinikoje teikiama pagalba:

  • Gydytojo–angiochurgo (kraujagyslių chirurgo) konsultacija;
  • Diagnostika – ultragarsiniai tyrimai, echoskopija, angiografija;
  • Skleroterapija (venų varikozei, voratinklinėms ir tinklinėms venoms gydyti).
  • Registruokitės:
    • Vilniuje: +37052733402;
    • Kaune: +37037332279;
    • Klaipėdoje: +37046256102.

Plačiau → Kraujagyslių chirurgai „Ortopedijos Centre“.

Kas sukelia trofines kojų opas? Atsiradimo priežastys

Priežastis Paaiškinimas
Lėtinis venų nepakankamumas Pažeisti venų vožtuvai lemia kraujo sąstovį galūnėse. Susikaupęs slėgis pažeidžia audinius ir sukelia opinius pakitimus kurie formuojasi blauzdos vidinėje pusėje.
Arterinės kraujotakos nepakankamumas Užsikimšusios ar susiaurėjusios arterijos apsunkina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą. Tai sukelia audinių nekrozę ir gilių opų formavimąsi kojų pirštuose, kulnuose ar pėdose.
Cukrinis diabetas Diabetinė neuropatija pažeidžia nervus, todėl pacientas nebejaučia traumų ir spaudimo kojų srityje. Ant pėdų atsiranda gilios, iš pradžių neskausmingos opos, kurios plinta ir gilėja.
Mišrūs kraujotakos sutrikimai Vienu metu pažeistos ir arterijos, ir venos. Tokiu atveju reikalingas kompleksinis (vietinis ir chirurginis) gydymas.
Limfedema Sutrikęs limfos tekėjimas reiškia nuolatinį skysčių kaupimąsi ir odos uždegimus. Tai lemia, jog susidaro gilios, lėtai gyjančios opos.
Neurologinės ligos Pažeisti nervai reiškia nejautrumą pėdose. Žmogus nepastebi žaizdos, todėl ji plinta ir pereina į gilų, infekuotą opos židinį.
Kiti rizikos veiksniai Rūkymas, nutukimas, amžius, paveldimumas, sėslus darbas blogina kraujotaką ir lemia didesnę opų atsiradimo riziką.

Trofinių opų simptomai

  • Kojų sunkumas – nuolatinis spaudimas blauzdose rodo kraujo sąstovį ir pradinį veninio nepakankamumo etapą.
  • Kojų skausmas – aštrus, maudžiantis ar deginantis skausmas rodo aktyvią uždegiminę reakciją ir audinių pažeidimą.
  • Kojų patinimas – atsiranda dėl venų arba limfos nutekėjimo sutrikimų, dažniausiai pasireiškia dienos pabaigoje.
  • Išsiplėtusios venos – paviršiniai veniniai mazgai ar išryškėję tinklai rodo aiškų veninį refliuksą.
  • Odos spalvos pokyčiai – ruda ar tamsiai violetinė pigmentacija rodo kraujo komponentų išsiliejimą į audinius ir lėtinį uždegimą.
  • Niežėjimas ar deginimo pojūtis – sudirgusi oda aplink opą signalizuoja apie lėtinį uždegimą ir gresiantį audinių skilimą.
  • Negyjančios žaizdos – atsivėrusios, šlapiuojančios, pūliuojančios žaizdos reiškia susiformavusią opą.
  • Sukietėjusi oda – odos suragėjimas ar sustorėjimas aplink pažeistą vietą rodo, kad prasidėjo audinių degeneracija.
  • Nemalonaus kvapo išskyros – pūlingos ar kraujingos išskyros reiškia infekuotą opą.
  • Pakartotinis atsivėrimas (recidyvai) – net užgijus, opos vėl atsiveria toje pačioje vietoje.

Trofinių opų komplikacijos

Negydomos arba netinkamai prižiūrimos trofinės opos sukelia sunkias komplikacijas. Jos progresuoja iš paviršinės žaizdos į gilų, lėtinį, gyvybei pavojingą procesą.

  • Infekcija – atvira žaizda yra ideali terpė bakterijoms. Opos vietoje gali atsirasti odos uždegimas (rožė), minkštųjų audinių infekcija (celiulitas) arba sisteminis uždegimas (sepsis), kas reiškia, jog infekcija išplinta į visą organizmą.
  • Plėtimasis ir gilėjimas – jei nepašalinama atsiradimo priežastis, opa sparčiai plečiasi į aplinkinius audinius, pereina į raumenis, sausgysles ar net kaulus.
  • Audinių nekrozė – dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo pradeda mirti gilieji odos ir poodinio sluoksnio audiniai. Susidaro juodi, sausi arba pūliuojantys nekroziniai plotai.
  • Amputacija – pažengusiais atvejais, kai nekrozė yra negrįžtama, o infekcija grėsmingai plinta, vienintelė išeitis – galūnės dalies amputacija.
  • Recidyvai – net ir visiškai užgijusi opa gali atsinaujinti toje pačioje vietoje, jei nepašalinta jų atsiradimo priežastis, nesilaikoma profilaktikos ir nekoreguojami rizikos veiksniai.

Trofinių opų diagnostika

Trofinių opų tyrimas pradedamas nuo konsultacijos su kraujagyslių chirurgu (angiochirurgu).

Gydytojas įvertina žaizdos išvaizdą, lokalizaciją, odos būklę, galimas kraujotakos ar neurologines priežastis. Tiksliai nustatyti opos kilmę būtina norint parinkti veiksmingą gydymą ir išvengti komplikacijų.

  • Anamnezė – surenkama informacija apie opos trukmę, ankstesnes paciento kraujagyslių ligas, traumas, gretutines būkles ir gyvenseną.
  • Klinikinė apžiūra – vertinamos galūnių spalvos, temperatūros, jautrumo ypatybės, patinimas, odos pokyčiai, periferinių arterijų pulsas.
  • Ultragarsinis doplerio tyrimas – įvertinamas veninis refliuksas, venų vožtuvų būklė.
  • Duplex skenavimas (dvigubas ultragarsas) – vienas pagrindinių neinvazinių tyrimų, tiksliai parodantis arterijų ir venų spindį, kraujotakos kryptį ir greitį.
  • Venografija – invazinis tyrimas, kai į veną leidžiama kontrastinė medžiaga, siekiant tiksliai įvertinti gilių ir paviršinių venų būklę, jų pažeidimus, užsikimšimus.
  • Angiografija – atliekama arterinių opų atveju. Nustatoma arterijų būklė, susiaurėjimai, užakimai ir galimybės atkurti kraujotaką chirurginiu būdu.
  • Neurologinis vertinimas – taikomas įtariant neuropatinės kilmės opas. Vertinami jutiminiai pokyčiai, refleksai, sausgyslių reakcija.

Trofinių opų gydymo metodai

Trofinių opų gydymo metodai

Kompresinė terapija

Pagrindinis ir dažniausiai taikomas gydymo būdas esant veninės kilmės trofinėms opoms.

Naudojamos medicininės kompresinės kojinės arba elastiniai bintai, padedantys sumažinti veninį spaudimą, pagerinti kraujo grįžimą į širdį ir sumažinti tinimą.

Kompresinę terapiją galima taikyti tik tiksliai nustačius opos priežastį ir nustačius tinkamą kompresijos klasę – kitaip galima pabloginti būklę.

Antibiotikai

Skiriami tik esant infekcijos požymiams – pūliavimui, paraudimui, karščiavimui ar bendram uždegimui.

Svarbu pabrėžti, kad antibiotikai nėra pagrindinis gydymo metodas, o tik pagalbinė priemonė esant infekcinėms komplikacijoms.

Skleroterapija

Efektyvus metodas esant paviršinių venų nepakankamumui.

Į pažeistas venas suleidžiama medžiaga, kuri uždaro veną ir nukreipia kraujotaką sveikais keliais.

Procedūra dažnai taikoma kartu su kompresine terapija.

Chirurgija

Taikoma pažengusiais atvejais, kai reikia atkurti arterinę kraujotaką, pašalinti užsikimšusias kraujagysles ar išspręsti kitus mechaninius kraujotakos sutrikimus.

Gali būti atliekamos endovaskulinės procedūros (pvz., angioplastika), venų šalinimas arba arterijų rekonstrukcija.

Ozonoterapija

Papildomas metodas, gerinantis audinių mikrocirkuliaciją ir skatinantis jų gijimą.

Ozonas veikia antibakteriškai ir gerina deguonies patekimą į pažeistus audinius. Gali būti taikoma vietiškai arba sisteminiu būdu, ypač esant lėtinėms, vangiai gyjančioms opoms.

Odos persodinimas

Taikomas tais atvejais, kai po žaizdos išvalymo ir granuliacijos susiformavimo oda neatsinaujina savaime.

Persodinama paties paciento oda, dažniausiai nuo šlaunies ar kitos kūno dalies. Šis metodas taikomas tik tada kai atstatoma stabili kraujotaka ir nėra aktyvių uždegimų.