Sausgyslių pažeidimai – tai įvairaus laipsnio sausgyslės struktūros sutrikimai, atsirandantys dėl patempimų, uždegimų ar plyšimo.

Dažniausiai jie pasireiškia lokalizuotu skausmu, patinimu ir sumažėjusia judesių amplitude. Negydomi pažeidimai gali sukelti lėtinį skausmą, raumenų silpnumą ir ilgalaikį funkcijos praradimą.

Sausgyslių pažeidimų gydymas „Ortopedijos Centre“

Sausgyslių pažeidimai

Klinikoje teikiama pagalba:

  • Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
  • Ultragarsiniai ir magnetinio rezonanso tyrimai;
  • Konservatyvus gydymas – individualizuoti kineziterapijos planai, ortopediniai įtvarai, krūvio korekcija;
  • Chirurginis gydymas sudėtingų plyšimų ar lėtinių pažeidimų atvejais;
  • Reabilitacijos planavimas.
  • Registruokitės:
    • Vilniuje: +37052733402;
    • Kaune: +37037332279;
    • Klaipėdoje: +37046256102.

Plačiau apie gydymą – „Ortopedijos Centro“ ortopedai-traumatologai.

Kas sukelia sausgyslių pažeidimus? Priežastys ir rizikos veiksniai

Sausgyslių pažeidimai atsiranda tada, kai sausgyslės struktūra pažeidžiama dėl mechaninės perkrovos, uždegimo arba degeneracinių pakitimų.

Dažniausios priežastys – per didelis fizinis krūvis, pasikartojantys judesiai, traumos ar natūralus audinių senėjimas.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

  • Perkrova – intensyvus sportas ar fizinis darbas, su pasikartojančiais judesiais (pvz., darbas statybose, krepšinis);
  • Traumos – tiesioginiai sumušimai, staigūs patempimai, sąnario išnirimai ar ankstesni sausgyslių plyšimai;
  • Amžius – audinių elastingumas mažėja su amžiumi, ypač po 40 metų;
  • Metaboliniai ir sisteminiai veiksniai – cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, dislipidemija, autoimuninės būklės;
  • Imobilizacija – ilgalaikis nejudrumas po traumų ar neurologinių sutrikimų (pvz., insulto);
  • Lytis – kai kurie tyrimai rodo, kad moterys dažniau patiria tam tikras tendinopatijas.

Sausgyslių degeneracija gali progresuoti nepastebimai, todėl svarbu įvertinti simptomus anksti ir imtis gydymo.

Sausgyslių pažeidimų simptomai

  • Lokalizuotas skausmas – lokalizuotas skausmas yra pagrindinis sausgyslės pažeidimo simptomas. Dažniausiai jaučiamas sausgyslės tvirtinimosi vietoje, pvz., peties viršuje ar aplink kelio sąnarį ir stiprėja fizinio krūvio metu.
  • Skausmas judant ar po fizinio krūvio – nemalonūs pojūčiai atsiranda arba sustiprėja aktyviai judant, ypač atliekant pasikartojančius ar jėgos reikalaujančius judesius.
  • Jautrumas spaudžiant pažeidimų vietą – palpuojant pažeistą vietą jaučiamas skausmas ar diskomfortas, kartais – matomas nedidelis patinimas ar sustandėjimas.
  • Raumenų silpnumas – dėl sausgyslės pažeidimo raumuo negali pilnai atlikti savo funkcijos, todėl mažėja judesių jėga ir kontrolė.
  • Ribotas judrumas – dėl skausmo ar struktūrinių pokyčių gali sutrikti sąnario judesių amplitudė.
  • Progresuojanti būklė – simptomai gali vystytis palaipsniui, ypač degeneracinių sausgyslių plyšimų atveju. Negydant – didėja komplikacijų rizika.

Diagnostika

Sausgyslių pažeidimai nustatomi įvertinus paciento simptomus, klinikinių ir vaizdinių tyrimų duomenis. Svarbiausias tikslas – tiksliai nustatyti pažeidimo tipą, lokalizaciją ir stadiją, kad būtų galima parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • Klinikinis tyrimas – gydytojas vertina skausmo lokalizaciją, sausgyslės jautrumą spaudžiant, raumenų jėgą ir funkciją, atliekami specifiniai testai sausgyslių apkrovai įvertinti.
  • Anamnezė – vertinami paciento fiziniai įpročiai, buvusios traumos, sportinė ar profesinė veikla, taip pat gretutinės ligos (pvz., cukrinis diabetas ar reumatinės ligos).

Vaizdiniai tyrimai:

  • Ultragarsinis tyrimas – greitas, neinvazinis būdas nustatyti sausgyslės uždegimą, plyšimus ar degeneracinius pakitimus;
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliai parodo pažeidimo mastą, sausgyslės struktūrą ir aplinkinių audinių būklę;
  • Rentgenograma – naudojama atmesti kitus ortopedinius sutrikimus, pvz., artrozę ar kalcifikuojančią tendinopatiją.

Gydymo metodai

Sausgyslių pažeidimų gydymas priklauso nuo traumos tipo, sunkumo, pažeistos vietos bei simptomų trukmės. Taikomi du pagrindiniai gydymo metodai – konservatyvus ir, retais atvejais, chirurginis, jei pažeidimas yra sunkus.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvus gydymas yra pirminis gydymo būdas daugumai pacientų. Jis skirtas uždegimo mažinimui, skausmo kontrolei ir sausgyslės funkcijos atkūrimui.

Pagrindinės priemonės:

  • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai – skausmui ir uždegimui mažinti;
  • Kineziterapija – specialūs tempimo ir ekscentriniai pratimai, gerinantys kraujotaką ir stiprinantys sausgyslę;
  • Fizioterapija – ultragarsas, lazeris ar elektrostimuliacija gali būti taikomi kaip papildoma priemonė;
  • Teipavimas – mechaninės įtampos mažinimui ir judesio stabilizavimui;
  • i-PRF injekcijos – trombocitais praturtinto kraujo preparatai, skatinantys audinių regeneraciją;
  • Vandens terapija – pažeistos vietos treniravimas su sumažinta apkrova;
  • Funkcinė neurologija – skirta skausmo mažinimui ir motorinių funkcijų atkūrimui dirbant su nerviniais receptoriais.

Chirurginis gydymas

Taikomas tik tuo atveju, jei:

  • Sausgyslė yra visiškai plyšusi;
  • Konservatyvus gydymas neveiksmingas po 3–6 mėnesių;
  • Pažeidimas trukdo kasdienei veiklai ir sukelia lėtinį skausmą.

Chirurginės galimybės:

  • Sausgyslės siuvimas – jei plyšimas įvyko neseniai ir audinys pakankamai geros būklės;
  • Sausgyslės rekonstrukcija – jei audinys degeneravęs, naudojami pakaitiniai audiniai ar transplantai;
  • Dekompresija – jei sausgyslė įstringa dėl struktūrinių pokyčių (pvz., peties ankštumo sindromo atveju).

Po operacijos būtina reabilitacija su kineziterapeuto priežiūra, siekiant atkurti funkciją ir išvengti pakartotinių pažeidimų.

Reabilitacijos eiga

Reabilitacija po sausgyslių pažeidimo yra būtina tam, kad būtų atkurtas pažeistos vietos judrumas ir funkcija.

Reabilitacijos planas priklauso nuo traumos sunkumo, gydymo metodo ir individualaus gijimo tempo, tačiau visais atvejais ji vyksta etapais.

  • 1–2 savaitės: Skiriamas poilsis, ribojami judesiai. Jei reikalingi, naudojami įtvarai ar ortopediniai aksesuarai. Skausmo ir uždegimo mažinimui taikomi ledo kompresai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, fizioterapinės procedūros.
  • 2–6 savaitės: Pradedami atlikinėto pasyvūs, asistuojami judesiai be papildomos apkrovos. Taikomi švelnūs tempimo pratimai siekiant išvengti sąnarių sąstingio ir palaikyti minimalią sausgyslės funkciją. Galima pradėti vandens terapiją.
  • 6–12 savaitės: Atliekami aktyvūs judesiai be pasipriešinimo. Kineziterapeutas pritaiko pratimų intensyvumą pagal gijimo stadiją. Pradeda stiprėti aplinkiniai raumenys, gerėja koordinacija.
  • 3–6 mėnesiai: Įtraukiami aktyvūs judesiai su pasipriešinimu. Akcentuojamas ekscentrinis raumenų darbas, sausgyslės apkrova didinama palaipsniui. Pacientas pradeda grįžti prie įprastos kasdienės veiklos.
  • 6–9 mėnesiai: Tęsiamas tikslinis raumenų stiprinimas, ypač jeigu pažeista vieta susijusi su pagrindinėmis judesio grandimis (pavyzdžiui, plyšo peties ar kelio sausgyslė). Atkuriama judesių amplitudė, stabilumas ir funkcija. Jei reikia – koreguojama biomechanika, laikysena ar motoriniai įpročiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

 Kuo skiriasi sausgyslės patempimas nuo plyšimo?

Sausgyslės patempimas – tai dalinis audinio pažeidimas, kai sausgyslė pertempiama, bet neplyšta. Plyšimas – tai visiškas arba dalinis sausgyslės nutrūkimas, reikalaujantis chirurginio gydymo.

Kada reikia kreiptis į gydytoją esant sausgyslės skausmui?

Jei skausmas nepraeina per kelias dienas, stiprėja ar smarkiai apriboja judesius, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda patinimas, hematoma ar staigus jėgos sumažėjimas.

Ar sausgyslių uždegimą galima išgydyti be vaistų?

Lengvais atvejais padeda poilsis, ledas, tempimo pratimai ir kineziterapija. Tačiau jei uždegimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, reikalingas medikamentinis gydymas.

Kiek laiko trunka sausgyslės reabilitacija?

Lengviems patempimams užtenka 2–4 savaičių. Rimtesniems pažeidimams ar po chirurginės operacijos reabilitacija gali trukti 3–6 mėnesius ar ilgiau, priklausomai nuo sausgyslės tipo ir pažeidimo sunkumo.

Ar galima toliau sportuoti jei turėjau sausgyslės pažeidimą?

Taip, tačiau tik atlikus reabilitaciją ir gavus gydytojo ar kineziterapeuto leidimą. Svarbu palaipsniui didinti fizinį krūvį ir vengti traumą sukėlusių veiksnių.