Riešo tunelinis (riešo kanalo) sindromas

Pagrindiniai riešo kanalo sindromo simptomai. Kada kreiptis į gydytoją?

• Tirpimas ir dilgčiojimas – jaučiamas nykščio, rodomojo, viduriniojo ar bevardžio pirštų srityje, dažniausiai naktį ar ryte.
• Deginantis skausmas – plinta nuo riešo į delną, dilbį ar net petį, paaštrėja ramybės būsenoje.
• Silpnumas rankoje – sunku suimti ar laikyti smulkius daiktus, ranka linkusi pamesti daiktus.
• Pirštų jautrumo sumažėjimas – sunku atlikti smulkius judesius (pvz., užsisegti sagą ar naudotis klaviatūra).
• Naktinis pablogėjimas – simptomai pažadina iš miego, pagerėja nuleidus ar patrynus ranką.
• Raumenų atrofija – ilgesnėje eigoje pradeda nykti nykščio pakylos raumuo.

Jei šie simptomai pasikartoja ar progresuoja, būtina kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas padeda išvengti negrįžtamų nervo pažeidimų.

Priežastys ir rizikos veiksniai. Kas sukelia riešo kanalo sindromą?

Pagrindinė riešo kanalo sindromą lemianti priežastis – padidėjęs spaudimas riešo kanale, kuris spaudžia vidurinį nervą.

Spaudimą gali lemti:

• Dažni, pasikartojantys riešo judesiai – ilgas darbas kompiuteriu, siuvimas, grojimas muzikiniu instrumentu, mechaninis darbas.
• Sausgyslių uždegimas – ypač sergant reumatoidiniu artritu, podagra ar kitomis uždegiminėmis ligomis.
• Riešo traumos – lūžiai, sumušimai ar išnirimai, sukeliantys patinimą ar kanalo susiaurėjimą.
• Anatominiai ypatumai – įgimtas siauras kanalas ar navikai (pvz., lipomos).
• Nėštumas – dėl hormoninių pokyčių ir skysčių sulaikymo audiniuose.
• Nutukimas – riebalinis audinys gali papildomai spausti nervą.
• Endokrininės ligos – cukrinis diabetas, hipotirozė, skydliaukės disbalansas.
• Paveldimumas – siauresnis riešo kanalas pasitaiko visoje šeimoje.

Riešo tunelinio sindromo diagnostika

Riešo tunelinio sindromo diagnozė nustatoma atliekant šiuos tyrimus:

• Fizinis tyrimas – gydytojas įvertins simptomus, atliks testus, patikrins pirštų jautrumą ir raumenų silpnumą.
• Elektromiografija (EMG) – nustato raumenų elektrinį aktyvumą ir padeda įvertinti nervo pažeidimo laipsnį.
• Elektroneurografija – matuoja nervų laidumą ir tiksliai nustato nervo suspaudimo lygį riešo kanale.
• Ultragarsas – padeda vizualizuoti riešo struktūras, nustatyti sausgyslių uždegimus, patinimus ar kitus pažeidimus.
• Rentgeno tyrimas – atliekamas, jei įtariama, kad simptomus sukelia kaulų pažeidimai, pvz., lūžiai ar artritas.

Tinkamai diagnozavus, galima pradėti efektyvų gydymą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Gydymo būdai

Konservatyvus gydymas

Pirmiausia pradedamA nuo mažiau invazinių gydymo metodų:

• Įtvarai – riešo įtvaras, naudojamas naktį arba visą dieną, padeda sumažinti nervo spaudimą ir stabilizuoja riešą.
• Kineziterapija – pratimai, skirti stiprinti riešo raumenis, didinti lankstumą ir mažinti nervų spaudimą. Kineziterapeutas gali rekomenduoti specifinius tempimo ir stiprinimo pratimus.
• Vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) padeda mažinti skausmą ir uždegimą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami kortikosteroidai.
• Injekcijos – kortikosteroidų injekcijos į riešo kanalą padeda sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus.

Chirurginis gydymas

Jei konservatyvūs metodai nesuteikia palengvėjimo, gali būti reikalinga operacija:

• Endoskopinė operacija – atliekama per mažą pjūvį naudojant kamerą ir specialius instrumentus. Tai mažiau invazinis metodas, leidžiantis greičiau pasveikti ir sumažinti komplikacijų riziką.
• Atviroji operacija – naudojama, kai endoskopinė operacija nėra įmanoma. Čia reikalingas didesnis pjūvis.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Ar riešo tunelinis sindromas gali praeiti pats?

Riešo tunelinis sindromas paprastai nepraeina be gydymo.

Jei simptomai išlieka ilgiau nei kelias savaites arba progresuoja, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų užkirstas kelias nervų pažeidimui.

Kaip išvengti riešo tunelinio sindromo?

Riziką sumažinti galima pritaikius ergonominius sprendimus darbo vietoje, dažniau darant pertraukas ir vengiant pasikartojančių riešo judesių.

Taip pat svarbu stiprinti riešo raumenis.

Kuri ranka dažniau pažeidžiama?

Riešo tunelinį sindromą dažniau patiria dešiniarankiai, nes ta ranka gauna daugiau apkrovos.

Tačiau tai gali pasireikšti ir kairiarankiams.

Ar riešo tunelinis sindromas yra paveldimas?

Taip, jei šeimoje yra buvę atvejų, kai diagnozuotas riešo tunelinis sindromas, didesnė tikimybė, kad ir kitiems šeimos nariams gali išsivystyti ši liga.

Tai gali būti susiję su siauresniu riešo kanalu.

Kiek trunka gijimas po riešo kanalo operacijos?

Po endoskopinės operacijos gijimo laikas paprastai trunka 3–4 savaites, o po atviros operacijos – apie 6 savaites.

Tai priklauso nuo individualaus organizmo atsako ir reabilitacijos proceso.