Peties skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų, kylantis dėl peties sąnario, raumenų, sausgyslių, sąnario kapsulės, nervų ar kaulinių struktūrų pažeidimo.
Jis gali būti ūmus arba lėtinis, pasireiškiantis judesių ribotumu, maudimu ar aštriu skausmu, plintančiu į ranką, kaklą ar mentę.
Dažniausios priežastys – sausgyslių uždegimas, peties sąnario ankštumas, traumos, degeneraciniai pokyčiai ar neurologiniai sutrikimai.
Tiksliai diagnozavus skausmo priežastį, taikomas individualus gydymo planas – nuo konservatyvaus gydymo iki chirurginės intervencijos sudėtingais atvejais.
Peties skausmo gydymas „Ortopedijos Centre“:
Klinikoje teikiama pagalba:
- Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
- Diagnostiniai tyrimai;
- Kineziterapija;
- Reabilitacija po traumų ir operacijų;
- Registruokitės:
- Vilniuje: +37052733402;
- Kaune: +37037332279;
- Klaipėdoje: +37046256102.
Plačiau → „Ortopedijos Centro“ kineziterapeutai.
Dažniausios peties skausmo priežastys
Sausgyslių uždegimas (tendinitas)
Skausmas atsiranda dėl ilgalaikės perkrovos, pasikartojančių judesių ar degeneracinių pokyčių. Dažniausiai pažeidžiamos rotatorių manžetės sausgyslės, ypač antdyglinio raumens.
Skausmas stiprėja keliant ranką, ypač virš galvos, jaučiamas naktį. Negydomas tendinitas progresuoja į sausgyslių plyšimus.
Bursitas
Peties sąnario bursa – skysčio pripildytas maišelis, mažinantis trintį tarp struktūrų. Kilus bursos uždegimui, atsiranda skausmas, tinimas, paraudimas, judesio ribotumas.
Ūminį bursitą dažniausiai sukelia trauma, lėtinį – ilgalaikis spaudimas ar perkrova. Dažnai painiojamas su tendinitu, tačiau gydymas skiriasi.
Peties sąnario ankštumo sindromas
Peties sąnario ankštumas – tai būklė, kai minkštieji audiniai (dažniausiai sausgyslės ar bursa) užspaudžiami tarp žastikaulio galvos ir petinės ataugos. Ši kompresija sukelia skausmą, ypač keliant ranką į šoną ar virš galvos.
Ankštumą dažniausiai lemia anatominiai ypatumai, raumenų disbalansas ar uždegiminiai pakitimai. Negydoma būklė gali sukelti sausgyslių pažeidimus ar plyšimus.
Sąnario artrozė
Peties sąnario kremzlės dėvisi, mažėja tarpas tarp kaulų, formuojasi osteofitai. Skausmas prasideda pamažu, stiprėja judant ar nešiojant svorius.
Vėlesnėse stadijose juntamas net ir ramybės būsenoje. Jaučiamas kasdienių judesių ribotumas – sunku apsirengti, pasiekti nugarą. Diagnozuojama radiologiškai.
Peties išnirimas ir nestabilumas
Traumos metu žastikaulio galvutė išnyra iš sąnario duobės. Pasitaiko pilni ir daliniai išnirimai.
Po pasikartojančių išnirimų išsivysto sąnario nestabilumas – raiščiai ir kapsulė nebesugeba išlaikyti sąnario vietoje. Būdinga baimė judinti ranką, kartais jaučiamas sąnario „iššokimas“.
Neurologinės kilmės skausmas
Skausmas plinta iš kaklo ar petinio rezginio. Priežastis – nervo spaudimas dėl stuburo išvaržos, osteofitų ar raumenų įtampos.
Simptomai – skausmas nuo kaklo į petį, tirpimas, dilgčiojimas, rankos silpnumas. Diagnostikai būtinas neurologinis įvertinimas ir MRT kaklo sričiai.
Sąauginis kapsulitas (užšalęs petys)
Būdingas staigus peties sąnario judesių suvaržymas visomis kryptimis. Iš pradžių jaučiamas skausmas, vėliau – stiprus sąstingis.
Dažniausiai išsivysto be aiškios priežasties, dažniau pasitaiko moterims virš 40 m. Būdinga progresavimo eiga: skausmo, sąstingio ir atšilimo fazės. Gydymas – ilgalaikė kineziterapija.
Gydymo metodai
Konservatyvus gydymas
Pagrindinis ir dažniausiai taikomas metodas. Esant uždegimui, perkrovai ar nestipriems pažeidimams, taikomi šie sprendimai:
- Kineziterapija – individualūs pratimai, skirti atkurti judesių amplitudę, stiprinti raumenis, mažinti peties skausmą.
- Manualinė terapija – sąnario mobilizacija, minkštųjų audinių atpalaidavimas.
- Fizioterapija – taikoma skausmui mažinti, kraujotakai ir gijimui gerinti (pvz. elektrostimuliacija, ultragarsas).
- Masažai – skirti įsitempusiems ar pažeistiems raumenims atpalaiduoti.
Konservatyvus gydymas efektyvus esant lėtiniam skausmui ar degeneraciniams pakitimams.
Injekcijos į peties sąnarį
Injekcijos taikomos esant stipriam skausmui, kai kineziterapija dar negalima arba ji neefektyvi.
- Gliukokortikoidų blokados – mažina stiprų uždegimą, slopina skausmą. Skiriamos tik esant indikacijoms.
- PRP (trombocitų plazmos) injekcijos – skatina audinių gijimą, ypač aktualu esant sausgyslių ar raumenų pažeidimams.
- Hialurono rūgšties injekcijos – taikomos esant artrozės sukeltam skausmui, gerina sąnario paslankumą.
Tinkamą injekcijų tipą parenka gydytojas po diagnostikos.
Chirurginis gydymas
Taikomas tik esant aiškioms indikacijoms – pvz., sausgyslių plyšimui, peties nestabilumui, pažengusiai artrozei.
- Artroskopinės operacijos – minimaliai invazinės, leidžia tiksliai atkurti pažeistus audinius.
- Rotatorių manžetės rekonstrukcija, lūpos siuvimas, sąnario stabilizavimas – dažniausi chirurginiai sprendimai.
- Endoprotezavimas – taikomas pažengusios artrozės atvejais, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi.
Po chirurginio gydymo visada būtina reabilitacija – tam, kad būtų atkurtas sąnario funkcionalumas ir raumenų balansas.
Diagnostikos eiga
Viskas pradedama nuo konsultacijos su gydytoju.
Ortopedas–traumatologas tiksliai nustato skausmo kilmę ir parenka efektyviausią gydymo planą.
- Anamnezė – įvertinami simptomai, jų trukmė, pobūdis, atsiradimo aplinkybės, ankstesnės traumos, profesiniai ar sportiniai rizikos veiksniai.
- Klinikinė apžiūra – atliekamas judesių testas, sąnario stabilumo vertinimas, raumenų jėgos ir skausmingų taškų nustatymas. Taip pat įvertinami neurologiniai simptomai – tirpimas, silpnumas, refleksų pokyčiai.
- Rentgenografija – naudojama kaulų struktūrų vertinimui – sąnario degeneracija, artrozė, lūžiai, išnirimai ar kaulinės ataugos.
- Echoskopija – greitas ir informatyvus tyrimas sausgyslių, raumenų ir bursų būklei įvertinti. Dažnai taikomas esant tendinitui, bursitui ar įtariant plyšimą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias minkštųjų audinių tyrimas – leidžia įvertinti sausgyslių plyšimus, kapsulitą, lūpos pažeidimus ar uždegiminius pokyčius. Skiriamas esant neaiškiai kilmei ar ruošiantis operacijai.
Kodėl svarbu diferencijuoti kilmę?
Peties skausmas gali būti ortopedinės arba neurologinės kilmės.
Jei skausmas plinta iš kaklo ar petinio rezginio, būtinas visiškai kitoks gydymas, dažnai – bendradarbiaujant su neurologu. Neteisinga diagnozė gali lemti ilgesnį gydymą ar net būklės pablogėjimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
| Kada kreiptis į specialistą? | Simptomų paaiškinimas |
|---|---|
| Skausmas nepraeina ilgiau nei 3 dienas | Skausmas išlieka nepaisant poilsio, vaistų ar kompresų – tai gali būti uždegimo ar mikrotraumos požymis, reikalaujantis profesionalaus įvertinimo. |
| Skausmas jaučiamas naktį ar ramybės būsenoje | Peties skausmas trikdo miegą ar jaučiamas net peties nejudinant – tai būdinga uždegimui, kapsulitui ir plyšimams. |
| Judesių amplitudė smarkiai sumažėjusi | Sunku pakelti ranką, pasiekti virš galvos ar už nugaros – tai rodo funkcinį sutrikimą dėl uždegimų ar sąnario pažeidimų. |
| Buvo patirta trauma | Skausmas atsirado po kritimo, smūgio ar peties patempimo – būtina atmesti lūžius, išnirimus ar sausgyslių plyšimą. |
| Skausmas plinta į kaklą, mentę ar ranką | Plintantis skausmas ar tirpimas gali rodyti nervo dirginimą ar pažeidimą – reikalinga diferencinė diagnostika. |
Peties skausmo prevencija
Peties skausmo galima išvengti koreguojant kasdienius įpročius ir mažinant rizikos veiksnius.
Prevencinės priemonės ypač svarbios tiems, kurie dirba sėdimą darbą, aktyviai sportuoja ar turi lėtinių ligų.
Pagrindiniai prevenciniai veiksniai:
- Taisyklinga laikysena – netaisyklinga laikysena sukelia raumenų disbalansą ir didina peties apkrovą. Reikia sąmoningai laikyti pečius atgal, galvą tiesiai, vengti susikūprinimo.
- Darbo ir sporto ergonomika – svarbu tinkamai sureguliuoti darbo vietą, kėdės ir monitoriaus aukštį, dažnai keisti padėtį. Sportuojant – vengti netaisyklingos technikos ir per didelės apkrovos.
- Reguliarūs tempimo ir stiprinimo pratimai – peties mobilumą ir stabilumą palaiko raumenų balansas. Kasdieniai tempimo bei raumenų stiprinimo pratimai padeda išvengti perkrovos ir uždegimų.
- Svorio kontrolė – antsvoris didina sąnarių apkrovą ir prisideda prie uždegiminių procesų.
- Lėtinių ligų kontrolė – cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai ir kitos sisteminės ligos didina riziką susirgti sąauginiu kapsulitu ir kitais uždegiminiais peties pažeidimais.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar peties skausmas gali praeiti savaime?
Lengvas, laikinas skausmas dėl fizinio krūvio praeina per kelias dienas. Jei skausmas išlieka ilgiau nei 3–5 dienas arba nuolat kartojasi, būtina gydytojo apžiūra – negydomi pažeidimai progresuoja.
Kiek laiko trunka gydymas?
Gydymo trukmė priklauso nuo diagnozės.
Esant uždegimui ar lengvam patempimui – 2–4 savaitės. Po traumų ar operacijos reabilitacija gali trukti 2–4 mėnesius.
Kada galiu grįžti prie sporto ar darbo?
Sprendžiama individualiai pagal pažeidimą, profesiją ar sporto pobūdį.
Lengvas fizinis aktyvumas leidžiamas po 2–3 savaičių, kontaktinis sportas – po pilnos reabilitacijos.
Kuo skiriasi tendinitas ir bursitas?
Tendinitas – sausgyslės uždegimas. Bursitas – sąnarinio maišelio (bursos) uždegimas.
Abu sukelia skausmą, tačiau jų gydymas skiriasi – todėl svarbi tiksli diagnostika.
Ar galima išvengti operacijos?
Daugeliu atvejų – taip.
Laiku pradėtas konservatyvus gydymas (kineziterapija, fizioterapija, injekcijos) padeda išvengti chirurginės intervencijos net ir esant lėtiniams skausmams.
