Peties sąnario nestabilumas – tai būklė, kai žastikaulio galva išslysta iš mentės sąnarinės duobės dėl pažeistų raiščių, sąnarinės lūpos ar kapsulės. Tai gali būti pasikartojančių traumų, pirmo peties išnirimo komplikacija arba raumenų disbalanso pasekmė.
Nestabilumui būdingi simptomai – dažni išnirimai ar panirimai (daliniai išnirimai), skausmas, peties „klibėjimo“ pojūtis. Negydomas nestabilumas ilgainiui gali sukelti peties sąnario degeneraciją.
Peties sąnario nestabilumo gydymas „Ortopedijos Centre“
Klinikoje teikiama pagalba:
Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
- Ultragarsiniai, rentgeno, MRT ir KT tyrimai sąnario pažeidimams įvertinti;
- Konservatyvus gydymas – raumenų stiprinimo kineziterapija, fizioterapija, judesių korekcija;
- Chirurginis gydymas – artroskopinė Bankart operacija, Latarjet ar papildomos stabilizavimo procedūros;
- Individualizuota reabilitacijos programa po operacijos.
- Registruokitės:
- Vilniuje: +37052733402
- Kaune: +37037332279
- Klaipėdoje: +37046256102
Plačiau apie gydymą → „Ortopedijos Centro“ ortopedai-traumatologai.
Priežastys ir rizikos veiksniai. Kas gali sukelti sąnario nestabilumą?
Peties sąnario nestabilumas dažniausiai atsiranda po žastikaulio išnirimo pirmą kartą, kai plyšta sąnarinė lūpa, kapsulė ar raiščiai.
Dėl to peties struktūra nebesugeba išlaikyti žastikaulio galvos savo vietoje, o sąnarys tampa mechaniškai nestabilus.
Dažniausios priežastys:
- Traumos – kritimas, peties patempimas arba kontaktiniame sporte patirti susižeidimai (pvz., imtynės, krepšinis);
- Pakartotiniai išnirimai – kiekvienas pakartotinis peties išnirimas dar labiau pažeidžia audinius;
- Raumenų disbalansas – ypač tarp rotatorių manžetės ir mentę stabilizuojančių raumenų;
- Hipermobilumas – įgimtas sąnarių laisvumas didina išnirimų riziką.
Papildomi rizikos veiksniai: didesnė rizika nustatyta vyrams, ypač 15–30 metų amžiaus grupėje, taip pat aktyviai sportuojantiems ar tiems, kurie tinkamai neatliko reabilitacijos po anksčiau peties traumos.
Simptomai, bylojantys, jog peties sąnarys yra nestabilus
- Pasikartojantys išnirimai – žastikaulio galva išslysta iš sąnarinės duobės, net atliekant įprastus judesius;
- Panirimai – daliniai išnirimai, kai petys trumpam pasislenka ir sugrįžta į vietą, jaučiamas „spragsėjimas“;
- Skausmas judesių metu – ypač keliant ranką virš galvos, sukant į išorę ar staigiai pajudinant;
- Nestabilumo pojūtis – jausmas, kad petys yra „laisvas“, „kliba“ arba gali bet kada iššokti iš vietos;
- Naktinis skausmas – peties diskomfortas ar spaudimas miegant ant pažeistos pusės;
- Raumenų silpnumas – sumažėjusi jėga, ypač atliekant spaudimo ar traukimo judesius;
- Traškėjimas ar spragsėjimas – judesių metu girdimi garsai, susiję su sąnarinės lūpos ar kapsulės pakitimais.
Peties sąnario nestabilumo tipai
Peties sąnario nestabilumas skirstomas pagal kryptį, kuria žastikaulio galva išslysta iš sąnario.
- Priekinis (90–95 %) – dažniausias. Petys išnyra į priekį, kai žmogus krenta ant ištiestos rankos arba staigiai timptelėja ranką atgal.
- Užpakalinis (2–10 %) – retesnis. Atsiranda, kai petį veikia stipri jėga iš priekio, pavyzdžiui, kilnojant ar stumdant svorius.
- Daugiakryptis (~2–5 %) – petys iššoka į kelias puses. Būdinga žmonėms su įgimtu sąnarių laisvumu.
Kiekvienas tipas reikalauja individualios diagnostikos ir skirtingo gydymo plano.
Diagnostika
Peties sąnario nestabilumas nustatomas remiantis paciento simptomais, traumos istorija ir specializuotais testais.
- Klinikinis ištyrimas – gydytojas vertina peties paslankumą, skausmo vietą, atlieka specialius judesius, kurie padeda nustatyti, ar petys nestabilus ir kada kyla išnirimo rizika.
- Anamnezė – svarbu nustatyti, ar buvo išnirimų, kaip dažnai jie kartojasi ir kokie judesiai juos sukelia.
- Vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenograma – vertinami kauliniai pažeidimai ar išnirimai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – parodo sąnarinės lūpos, raiščių ir kapsulės plyšimus.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – naudinga detalesniam kaulinių defektų vertinimui (pvz., Hill-Sachs ar kaulinis Bankart pažeidimas).
Gydymo metodai
Peties sąnario nestabilumo gydymas priklauso nuo išnirimų dažnumo, pažeidimų pobūdžio, paciento amžiaus ir fizinio aktyvumo lygio. Skiriami du pagrindiniai gydymo būdai – konservatyvus ir chirurginis.
Konservatyvus gydymas
Tinka tais atvejais, kai:
- Nestabilumas nėra trauminės kilmės;
- Nėra kaulinių ar struktūrinių pažeidimų;
- Simptomai reti ir nesukelia reikšmingo diskomforto.
Gydymo priemonės:
- Kineziterapija – stiprinami rotatorių manžetės ir mentę stabilizuojantys raumenys;
- Fizioterapija – skausmo mažinimui ir raumenų aktyvinimui;
- Judesių korekcija – vengiant nestabilumą provokuojančių padėčių.
Konservatyvus gydymas ypač efektyvus esant funkciniam ar daugiakrypčiam nestabilumui.
Chirurginis gydymas
Rekomenduojamas, kai:
- Išnirimai ar panirimai kartojasi;
- Yra aiškūs struktūriniai pažeidimai (pvz., Bankart ar Hill-Sachs);
- Konservatyvus gydymas neefektyvus.
Dažniausiai taikomos procedūros:
- Artroskopinė Bankart operacija – prisiuvami plyšę raiščiai ir sąnarinė lūpa.
- Latarjet procedūra – į sąnario priekinį kraštą perkeliama mentės ataugos kaulinė dalis, jei pažeista sąnarinė duobė.
- Remplisage (kai kuriais atvejais) – papildoma stabilizavimo procedūra, atliekama kartu su Bankart operacija.
Pasirinkimas priklauso nuo nestabilumo tipo, kaulinių defektų dydžio ir paciento lūkesčių.
Reabilitacija po operacijos
Po peties sąnario rekonstrukcijos reabilitacija yra būtina norint atkurti judesių amplitudę, raumenų jėgą ir užtikrinti ilgalaikį sąnario stabilumą. Reabilitacijos eiga priklauso nuo taikytos operacijos, tačiau pagrindiniai etapai yra panašūs.
Tipinė reabilitacijos eiga:
- 1–6 savaitės:
- Rankos imobilizacija įtvaru (priklausomai nuo operacijos – 4–6 savaitės);
- Atliekami tik pasyvūs ar asistuojami pratimai;
- 6–12 savaitės:
- Pradedami aktyvūs judesiai be pasipriešinimo;
- Atsargus raumenų stiprinimas;
- 3–6 mėn.:
- Pilnas aktyvus judesių atstatymas;
- Progresyvus jėgos lavinimas, grįžimas į kasdienę veiklą;
- 6–9 mėn.:
- Galimas grįžimas į sportą, bet tik gavus gydytojo ar kineziterapeuto leidimą.
