Pėdos ir čiurnos artritas

Pėdos ir čiurnos artritas – sąnarių kremzlės ir aplinkinių audinių pažeidimas, sukeliantis skausmą, patinimą ir judėjimo apribojimus.

Čiurnos sąnarys kasdien atlaiko visą kūno svorį. Kiekvienas žingsnis sukelia apkrovą, viršijančią kūno masę kelis kartus, todėl šio sąnario kremzlė nusidėvi greičiau nei daugelis kitų.

Skirtingai nei kelio ir klubo artritas, čiurnos artritas dažniausiai yra potrauminis. Tyrimai rodo, kad iki 80% atvejų išsivysto po ankstesnių traumų: raiščių plyšimų, lūžių ar lėtinių mikrotraumų.

Pėdos smulkieji sąnariai taip pat gali būti pažeisti ypač esant reumatoidinio artrito diagnozei.

Negydomas artritas progresuoja: kremzlė plonėja, formuojasi kaulinės ataugos, sąnarys ilgainiui praranda judesių amplitudę.

Simptomai

Čiurnos sąnario artrozės simptomai

• Skausmas žengiant pirmuosius žingsnius – būdingas rytinis skausmas, vėlesnėse stadijose išliekantis ir ramybės būsenoje;
• Sąnario sustingimas – sunkumas judinti čiurną, ypač ryškus ryte ar po ilgo nejudrumo;
• Patinimas ir šiluma – atsiranda dėl aktyvaus uždegimo, dažnai sustiprėja po fizinio krūvio;
• Judesių ribotumas – sumažėjusi čiurnos lankstumo amplitudė, trukdanti vaikščioti ar lipti laiptais;
• Traškėjimas ir girgždėjimas – girdimi garsai judinant sąnarį dėl pažeistos kremzlės paviršių trinties;
• Eisenos pokyčiai – šlubavimas ar nenatūrali eisena dėl skausmo ir judėjimo ribojimų.

Pėdos sąnarių artrozės simptomai

• Skausmas nykščio pagrindiniame sąnaryje – dažniausiai pažeidžiama vieta, ypač esant podagrai ar reumatoidiniam artritui;
• Pirštų patinimas ir paraudimas – kaulinės ataugos sąnarių kraštuose sukelia jautrumą ir deformaciją;
• Diskomfortas dėvint avalynę – sąnarių patinimas ir deformacijos apsunkina įprastų batų avėjimą;
• Sąnarių nestabilumas – silpnėjantys aplinkiniai raumenys mažina pėdos stabilumą ir didina kritimų riziką.

Artrito tipai

Osteoartritas (degeneracinis artritas)

Dažniausias pėdos ir čiurnos artrito tipas. Kremzlė nusidėvi dėl ilgalaikio mechaninio krūvio – sąnarinis tarpas siaurėja, kauliniai paviršiai pradeda trintis vienas į kitą.

Skirtingai nei kelio ar klubo osteoartritas, čiurnos osteoartritas dažniausiai išsivysto po traumų, o ne dėl senėjimo – todėl dažniau paveikia jaunesnius žmones.

Potrauminis artritas

Išsivysto po čiurnos lūžių, raiščių plyšimų ar kitų traumų, pažeidusių kremzlę ar pakeitusių sąnario biomechaniką.

Plyšę raiščiai destabilizuoja sąnarį – padidėjusi trintis ir netolygus krūvio pasiskirstymas pagreitina kremzlės nusidėvėjimą.

Simptomai gali pasireikšti praėjus keleriems metams po pirminės traumos.

Reumatoidinis artritas

Autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja sąnario kapsulę ir kremzlę.

Skirtingai nei osteoartritas, reumatoidinis artritas dažnai pažeidžia kelis sąnarius vienu metu ir gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.

Pėdos smulkieji sąnariai – ypač pirštų, nukenčia dažniau nei čiurna.

Podagrinis artritas

Atsiranda dėl šlapimo rūgšties kristalų kaupimosi sąnaryje.

Dažniausiai pažeidžiamas nykščio pagrindinis sąnarys: atsiranda staigus, intensyvus skausmas, paraudimas ir patinimas.

Priepuoliai gali kartotis ir ilgainiui sukelti lėtinius sąnario pokyčius.

Kas sukelia pėdos ir čiurnos artritą? Pagrindinės priežastys

Traumos ir jų pasekmės

Dažniausia čiurnos artrito priežastis. Raiščių plyšimai, kaulų lūžiai ir sunkūs patempimai pažeidžia kremzlę arba keičia sąnario biomechaniką – krūvis pasiskirsto netolygiai ir kremzlė nusidėvi greičiau nei įprastai.

Simptomai gali pasireikšti praėjus keleriems metams po traumos, todėl ryšys tarp senos traumos ir artrito dažnai nepastebimas.

Ilgalaikis mechaninis perkrovimas

Intensyvus sportas, susijęs su bėgimu ar šokinėjimu, sunkus fizinis darbas ir ilgalaikis stovėjimas sukelia pasikartojančias mikrotraumas kremzlėje. Kaulas nespėja atsistatyti tarp apkrovų, todėl kremzlė plonėja ir ilgainiui sunyksta.

Nutukimas šį procesą pagreitina – kiekvienas papildomas kilogramas didina čiurnos apkrovą kiekvieno žingsnio metu.

Pėdos anatominiai ypatumai

Plokščiapėdystė, aukštas pėdos skliautas keičia krūvio pasiskirstymą sąnaryje.

Kremzlė apkraunama iš vienos pusės, todėl nusidėvi nevienodai ir greičiau. Įgimtos ar įgytos deformacijos yra vienas pagrindinių jaunų žmonių artrito rizikos veiksnių.

Uždegiminės ir metabolinės ligos

Reumatoidinis artritas, podagra ir kitos sisteminės ligos tiesiogiai pažeidžia sąnario audinius.

Reumatoidinio artrito atveju imuninė sistema atakuoja sąnario kapsulę, podagros atveju šlapimo rūgšties kristalai kaupiasi sąnaryje ir sukelia uždegimą.

Abu procesai ilgainiui sunaikina kremzlę.

Amžius ir genetika

Kremzlės regeneracinis potencialas mažėja su amžiumi – po 45 metų artrito rizika nuolat auga.

Genetinis polinkis į silpnesnę kremzlę ar jungiamojo audinio ligas taip pat didina tikimybę susirgti, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo ar traumų istorijos.

Diagnostika

1. Anamnezė – įvertinami simptomai, jų trukmė, pobūdis ir atsiradimo aplinkybės. Svarbu išsiaiškinti ankstesnes čiurnos traumas, fizinio aktyvumo lygį, darbo pobūdį ir šeimos ligų istoriją.
2. Klinikinė apžiūra – tikrinamas sąnario patinimas, skausmingumas, judesių amplitudė ir eisena. Vertinama pėdos padėtis stovint – plokščiapėdystė ar kitos deformacijos įtakoja artrito išsivystymo riziką ir gydymo taktiką.
3. Rentgenografija – pagrindinis artrito diagnostikos metodas. Parodo sąnarinio tarpo susiaurėjimą, kaulines ataugas ir kaulų deformacijas. Leidžia nustatyti artrito stadiją ir pasirinkti gydymo taktiką.
4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliai parodo kremzlės būklę, raiščių pažeidimus ir minkštųjų audinių pokyčius. Skiriamas esant neaiškiai diagnozei ar ruošiantis operacijai.
5. Echoskopija (ultragarsas) – naudojama uždegimo aktyvumui ir sąnario skysčio kiekiui įvertinti. Taikoma esant įtarimui dėl reumatoidinio ar podagrinio artrito.
6. Kraujo tyrimai – skiriami įtariant reumatoidinį artritą ar podagrą. Tikrinamas reumatoidinis faktorius, šlapimo rūgšties lygis ir uždegimo žymenys.

Kodėl svarbu tiksliai nustatyti artrito tipą?

Osteoartritas, reumatoidinis ir podagrinis artritas reikalauja skirtingo gydymo – neteisingai diagnozavus ligą, gydymas neduoda rezultatų, o liga toliau progresuoja.

Kaip gydoma pėdos ar čiurnos sąnario artrozė?

Gydymo metodas parenkamas pagal artrito tipą, stadiją ir paciento aktyvumo lygį.

Konservatyvus gydymas

Taikomas ankstyvose ir vidutinėse stadijose.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – skausmui ir uždegimui slopinti ūminėje fazėje. Rekomenduojami trumpais kursais.
• Intraartikulinės injekcijos – hialurono rūgšties injekcijos atnaujina sąnario tepimą ir mažina trintį, kortikosteroidai greitai slopina ūminį uždegimą. Injekcijos gali būti kartojamos.
• Regeneracinė terapija – PRP injekcijos skatina kremzlės atsinaujinimą ir slopina uždegimą. Taikoma kaip alternatyva kortikosteroidams arba kartu su kineziterapija.
• Ortopedinės priemonės – individualūs vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį sąnaryje, čiurnos įtvarai stabilizuoja sąnarį ir mažina skausmą fizinio aktyvumo metu.
• Kineziterapija– stiprinami blauzdos ir pėdos stabilizuojantys raumenys, gerinamas sąnario judrumas ir pusiausvyra. Mažo krūvio veikla – plaukimas, važiavimas dviračiu – palaiko fizinį aktyvumą neskatinant kremzlės nusidėvėjimo.
• Svorio kontrolė – kiekvienas sumažintas kilogramas tiesiogiai mažina čiurnos apkrovą ir lėtina artrito progresavimą.

Chirurginis gydymas

Taikomas pažengusiose stadijose, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų.

• Artroskopija – pašalinamos kaulinės ataugos, pažeisti kremzlės lopai sąnaryje. Mažiau invazinė procedūra, pagerinanti judesių amplitudę ir mažinanti skausmą ankstyvose stadijose.
• Artrodezė (sąnario uždarymas) – čiurnos kaulai fiksuojami vienoje padėtyje, sąnarys padaromas nejudrus. Taikoma kai sąnario struktūra per daug pažeista endoprotezavimui.
• Endoprotezavimas – pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Atkuria judesių amplitudę ir pašalina skausmą pažengusiose stadijose, kai kremzlė yra visiškai sunykusi.

Reabilitacija

Reabilitacija tikslas atkurti sąnario judesių amplitudę, raumenų jėgą ir funkcinį stabilumą, kad būtų sulėtintas artrito progresavimas ir išvengta pakartotinių paūmėjimų.

Pirmajame etape kineziterapeutas skiria švelnius pasyvius judesius ir mobilizacijos pratimus, neleidžiančius sąnariui sustingti imobilizacijos ar pooperaciniu laikotarpiu. Lygiagrečiai mažinamas patinimas ir uždegimas fizioterapinėmis procedūromis – ultragarsu, lazeriu ar elektrostimuliacija.

Antrasis etapas apima aktyvų blauzdos, pėdos ir stabilizuojančių raumenų stiprinimą – stipresni raumenys perima dalį krūvio nuo pažeisto sąnario ir lėtina kremzlės nusidėvėjimą.

Trečiajame etape į programą įtraukiami pusiausvyros, koordinacijos ir funkciniai pratimai, atkuriantys normalią eisenos mechaniką ir mažinantys kompensacinį kitų sąnarių perkrovimą.

Reabilitacijos trukmė priklauso nuo artrito stadijos ir taikyto gydymo. Po konservatyvaus gydymo reabilitacija trunka 4–8 savaites, po artroskopijos – 6–12 savaičių, po endoprotezavimo ar artrodezės – 3–6 mėnesius.

Prevencija

• Tinkama avalynė – batai turi užtikrinti gerą amortizaciją ir pėdos skliauto atramą. Susidėvėjusi avalynė nesuteikia reikiamos apsaugos – sporto batus rekomenduojama keisti kas 6–12 mėnesių.
• Ortopediniai vidpadžiai – ypač svarbūs turintiems plokščiapėdystę, aukštą pėdos skliautą ar kitus biomechaninius sutrikimus. Individualūs vidpadžiai tolygiai paskirsto kūno svorį.
• Svorio kontrolė – nutukimas yra vienas pagrindinių artrito rizikos veiksnių. Kiekvienas papildomas kilogramas didina čiurnos apkrovą kiekvieno žingsnio metu.
• Reguliarūs raumenų stiprinimo pratimai – stiprūs blauzdos ir pėdos raumenys stabilizuoja sąnarį ir mažina kremzlės apkrovą. Mažo krūvio veikla – plaukimas, važiavimas dviračiu – palaiko sąnarių sveikatą.
• Ankstesnių traumų gydymas – nevisiškai sugijusi čiurna po raiščių plyšimo ar lūžio yra pagrindinė potrauminio artrito priežastis. Laiku pradėta reabilitacija ir pilnas funkcinis atsistatymas reikšmingai mažina artrito išsivystymo riziką.
• Lėtinių ligų kontrolė – reumatoidinis artritas ir podagra tiesiogiai pažeidžia sąnario audinius. Tinkama pagrindinės ligos kontrolė lėtina artrito progresavimą ir mažina paūmėjimų dažnį.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar pėdos ir čiurnos artritas gali praeiti savaime?

Artritas yra degeneracinė liga – kremzlė savaime neatsinaujina. Lengvi simptomai gali laikinai atlėgti, tačiau be gydymo liga progresuoja.

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo lėčiau vystosi kremzlės nusidėvėjimas ir tuo didesnė tikimybė išvengti operacijos.

Kuo skiriasi osteoartritas nuo reumatoidinio artrito?

Osteoartritas – degeneracinė liga, atsirandanti dėl kremzlės nusidėvėjimo.

Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja sąnario audinius.

Osteoartritas dažniausiai pažeidžia vieną sąnarį, reumatoidinis – kelis vienu metu.

Kiek laiko trunka gydymas?

Priklauso nuo artrito tipo ir stadijos. Konservatyvus gydymas su kineziterapija duoda rezultatų per 4–8 savaites.

Po artroskopijos funkcija atstatoma per 6–12 savaičių, po endoprotezavimo ar artrodezės – per 3–6 mėnesius.

Ar visada reikalinga operacija?

Ne. Ankstyvose ir vidutinėse stadijose konservatyvus gydymas: t.y. kineziterapija, injekcijos, ortopedinės priemonės efektyviai valdo simptomus ir lėtina artrito progresavimą.

Operacija skiriama tik tada, kai kremzlė visiškai sunykusi ar konservatyvus gydymas nebeduoda rezultatų.

Ar galima sportuoti turint čiurnos artritą?

Taip, tačiau sporto rūšis turi būti parenkama pagal artrito stadiją.

Mažo krūvio veikla – plaukimas, važiavimas dviračiu, joga – stiprina raumenis ir palaiko sąnario judrumą, neskatindama kremzlės nusidėvėjimo.

Bėgimas, šokinėjimas ir kontaktiniai sportai perkrauna sąnarį ir gali paspartinti artrito progresą.