Osteoartritas

(Artrozė) Osteoartritas yra itin dažna degeneracinė sąnarių liga. Ši būklė išsivysto dėl sąnario kremzlės struktūrinių ir funkcinių pažeidimų.

Sergant osteoartritu, kremzlė plonėja, tampa šiurkšti, o progresuojant – visiškai sunyksta. Kaulai ima trintis tarpusavyje, sukeldami skausmą ir sąnario deformacijas.

Osteoartritas pažeidžia kelių, klubų, stuburo, čiurnos ir plaštakos sąnarius. Tipiniai simptomai – sąnario skausmas fizinio krūvio metu, traškėjimas, riboti judesiai, rytinis sąstingis ir sąnario patinimas.

Pagrindinės priežastys – senėjimas, genetika, nutukimas, traumos, sąnarių deformacijos ir netaisyklinga biomechanika. Moterys serga dažniau nei vyrai.

Negydomas osteoartritas progresuoja. Gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis. Taikoma fizioterapija, svorio korekcija, vaistai, injekcijos, o sunkiais atvejais – sąnario endoprotezavimas.

Osteoartrito gydymas „Ortopedijos Centre“

Klinikoje teikiama pagalba:

• Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
• Rentgeno, echoskopiniai ir laboratoriniai tyrimai;
• Konservatyvus gydymas – kineziterapija, ortopediniai įtvarai, vaistai;
• Injekcijos į sąnarį – hialurono rūgštis, PRP;
• Chirurginis gydymas – sąnario endoprotezavimas;
• Reabilitacija po operacijos.
• Registruokitės:
  • Vilniuje: +37052733402;
  • Kaune: +37037332279;
  • Klaipėdoje: +37046256102.

Plačiau apie gydymą →„Ortopedijos Centro“ ortopedai-traumatologai.

Dažniausios osteoartrito priežastys

Su amžiumi susijęs kremzlės nusidėvėjimas

Vyresniame amžiuje stuburo, klubo ar kelio sąnario kremzlė tampa plonesnė ir praranda elastingumą.

Paviršius šiurkštėja, mažėja sąnarinio skysčio gamyba. Dėl to kaulai trinasi tarpusavyje, atsiranda skausmas, uždegimai.

Ankstesnės sąnarių traumos

Lūžiai, raiščių plyšimai ar meniskų pažeidimai ilgainiui keičia sąnario biomechaniką.

Net smulkūs pakitimai gali sukelti kremzlės dėvėjimąsi tose vietose, kur yra per didelė apkrova. Tai labai dažna osteoartrito priežastis jaunesniame amžiuje.

Antsvoris ir nutukimas

Didelis kūno svoris stipriai apkrauna atraminius sąnarius, ypač kelius ir klubus.

Nutukimas taip pat sukelia sisteminį uždegimą, kuris blogina kremzlės atsistatymą ir spartina jos degeneraciją.Net 5–10 % svorio sumažėjimas lengvina simptomus.

Sutrikusi sąnario biomechanika

X arba O formos kojų ašis, skirtingas kojų ilgis, plokščiapadystė ar klubų displazija keičia apkrovų pasiskirstymą.

Netolygus krūvis lemia vietinį kremzlės irimą ir osteofitų susidarymą.

Genetinis paveldimumas

Paveldima ne pati liga, o sąnario struktūros ypatybės: sąnarių forma, kolageno sudėtis ar kremzlės kokybė.

Tokiems pacientams osteoartritas gali pasireikšti anksčiau, net ir be didelių išorinių veiksnių.

Moterims – hormoniniai pokyčiai

Osteoartritas dažnesnis moterims, ypač po menopauzės.

Estrogenų sumažėjimas blogina kremzlės regeneraciją, mažina raumenų tonusą. Hormoniniai pokyčiai didina sąnarių struktūrų pažeidžiamumą.

Sąnarių uždegiminės ligos

Reumatoidinis artritas ir kitos autoimuninės ligos sukelia lėtinį sąnarių uždegimą.

Tai skatina sinovijos pakitimus, kremzlės degradaciją ir kaulų pažeidimus, dėl kurių išsivysto antrinis osteoartritas.

Plačiau → kelio sąnarys ir jo pakenkimai.

Per didelė ar monotoniška sąnario apkrova

Fizinis darbas ar sportas sukelia didelę sąnarių apkrovą.

Pasikartojančios mikrotraumos ilgainiui pažeidžia kremzlę. Tai dažna osteoartrito priežastis tarp sportininkų ar sunkiai dirbančių žmonių.

Raumenų disbalansas ir fizinis pasyvumas

Silpni ar įsitempę raumenys nesugeba išlaikyti taisyklingos sąnario padėties.

Dėl to apkrova persiskirsto netolygiai, atsiranda trintis ir kremzlės irimas. Judėjimo trūkumas blogina kraujotaką, mažina sąnarinio skysčio gamybą.

Gydymo metodai

Osteoartritas gydomas individualiai – pagal simptomų intensyvumą ir ligos stadiją.

Konservatyvus gydymas

Taikomas ankstyvose osteoartrito stadijose arba kai operacija dar nereikalinga. Tikslas – sulėtinti kremzlės dėvėjimąsi, mažinti uždegimą ir skausmą, palaikyti sąnario funkciją.

• Fizinė terapija – specialūs pratimai raumenų stiprinimui, sąnario stabilizavimui, judesių amplitudės išlaikymui.
• Kineziterapija – sąnario mobilumo palaikymas, laikysenos ir eisenos korekcija.
• Ortopedinės priemonės – įtvarai, kelio ar klubo stabilizatoriai, batų korekcijos priemonės, skausmui ir apkrovai mažinti.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – malšina skausmą ir slopina uždegimą (pvz., ibuprofenas, diklofenakas).
• Injekcijos į sąnarį – hialurono rūgštis, PRP (trombocitų plazma), gliukokortikoidai.
• Gyvenimo būdo korekcija – svorio mažinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, ergonomikos pritaikymas kasdienėje veikloje.

Konservatyvus gydymas taikomas ilgą laiką. Jis nepašalina struktūrinių pokyčių, bet gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir atitolinti operaciją.

Chirurginis (operacinis) gydymas

Rekomenduojamas pažengusiose osteoartrito stadijose, kai konservatyvios priemonės tampa neveiksmingos, o sąnarys stipriai deformuotas ar nebefunkcionalus.

• Artroskopinės procedūros – kremzlės valymas, laisvų kūnelių pašalinimas, tinka esant daliniam pažeidimui.
• Osteotomijos – kaulo ašies korekcija siekiant sumažinti apkrovą pažeistam sąnario plotui.
• Sąnario endoprotezavimas – dažniausiai taikoma operacija. Pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu (kelio ar klubo).
• Kaulo ar kremzlės transplantacija – atliekama jaunesniems pacientams, kai pažeidimas lokalus.
• Regeneracinės technologijos – chondrocitų implantacija, nano membranos – taikomos specializuotuose centruose pažengusiais atvejais.

Po operacijos svarbi reabilitacija: kineziterapija, įtvarų nešiojimas, laipsniškas grįžimas prie fizinio krūvio per 6–12 savaičių.

Kaip diagnozuojama ši sąnarių liga?

Diagnozė pradedama nuo ortopedo–traumatologo konsultacijos.

Gydytojas įvertina nusiskundimus, sąnario būklę, skausmo pobūdį ir ligos progresavimo požymius. Sudaromas individualus gydymo planas.

1. Anamnezė – pacientas apibūdina skausmo lokalizaciją, pobūdį ir trukmę. Aptariami fizinio krūvio ypatumai, darbo ir sporto režimas, buvusios traumos, paveldimumas, gretutinės ligos, simptomai.
2. Klinikinė apžiūra – gydytojas vertina sąnario judrumą, skausmo taškus, deformaciją, pabrinkimą ar nestabilumą. Atliekami funkciniai testai, kurie leidžia įvertinti raumenų būklę ir biomechaniką.
3. Rentgenografija – pagrindinis diagnostinis metodas osteoartritui patvirtinti. Rentgeno nuotraukose matomas sąnario tarpo susiaurėjimas, osteofitai, subchondrinė sklerozė, deformacijos. Tyrimas atliekamas stovint, kad būtų matoma tikroji sąnario apkrova.
4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – skiriama esant įtariamoms kremzlės ar minkštųjų audinių (meniskų, raiščių) patologijoms. MRT leidžia įvertinti pažeidimų mastą ankstyvose ligos stadijose.
5. Ultragarsinis tyrimas – naudojamas sąnarinio skysčio, minkštųjų audinių ar uždegimo požymiams įvertinti.
6. Laboratoriniai tyrimai (esant indikacijoms) – jei įtariamos sisteminės uždegiminės ligos (pvz., reumatoidinis artritas), atliekami kraujo tyrimai: CRB, ENG, reumatoidinis faktorius, anti-CCP. Tai padeda diferencijuoti osteoartritą nuo kitų artropatijų.
7. Papildomi funkciniai tyrimai – judesių analizė, eisenos vertinimas ar apkrovų pasiskirstymo tyrimai atliekami prireikus ortopedinių įtvarų ar individualių priemonių korekcijai.

Kada kreiptis į gydytoją? Osteoartrito simptomai

Osteoartrito simptomai prasideda pamažu, tačiau ignoruoti jų nereikėtų. Ankstyva gydytojo konsultacija parinkti tinkamą gydymą ir sulėtinti jos progresavimą.