Hallux valgus

Hallux Valgus – viena dažniausių pėdos problemų. Ši būklė išsivysto dėl pirmojo padikaulio ir didžiojo piršto sąnario struktūrinių pakitimų.

Deformacija pasireiškia padikaulio poslinkiu į vidų, o nykščio – į išorę, link kitų pirštų. Dėl to formuojasi skausminga kaulinė išauga – vadinamasis „kauliukas“.

Hallux Valgus sukelia pėdos skausmą, tinimą, spaudimą bato viduje, eisenos pakitimus ir nuolatinį pėdos nuovargį. Pagrindinės priežastys – genetinis paveldimumas, siaura ar netinkama avalynė, plokščiapadystė, sąnarių hipermobilumas ir reumatinės ligos.

Negydoma deformacija progresuoja, todėl būtinas gydymas. Hallux Valgus gydoma – nuo ortopedinių priemonių iki chirurginės korekcijos.

Hallux Valgus gydymas „Ortopedijos Centre“:

Klinikoje teikiama pagalba:

• Gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijos;
• Rentgenologiniai ir ultragarsiniai tyrimai;
• Konservatyvus gydymas – ortopedinės priemonės, kineziterapija;
• Chirurginis Hallux Valgus koregavimas;
• Reabilitacija po operacijos.
• Registruokitės:
  • Vilniuje: +37052733402;
  • Kaune: +37037332279;
  • Klaipėdoje: +37046256102.

Plačiau apie gydymą →„Ortopedijos Centro“ ortopedai-traumatologai.

Dažniausios Hallux Valgus priežastys

Genetinis paveldimumas

Hallux Valgus dažnai paveldimas iš tėvų ar senelių.

Paveldimas ne pats „kauliukas“, bet pėdos tipas – plati pėda, žemas skliautas, raiščių silpnumas. Tokia pėda yra mechaniškai nestabili ir labiau linkusi deformuotis.

Tokiems asmenims deformacija gali išsivystyti net ir dėvint patogią avalynę.

Netinkama avalynė

Siauri batai, aukštakulniai ar batai su smailėjančiu priekiu ilgainiui spaudžia didįjį pirštą į šoną.

Dėl to nykštys krypsta link kitų pirštų, o pirmasis padikaulis – į vidų. Tai ypač aktuali problema moterims. Spaudimas trikdo piršto ašį ir lemia laipsnišką deformacijos progresavimą.

Plokščiapadystė

Nuleistas pėdos skliautas keičia atraminę pėdos biomechaniką.

Padidėja apkrova pirmojo padikaulio srityje, o tai skatina deformacijos progresavimą. Prastas pėdos svorio paskirstymas ilgainiui pažeidžia sąnarį.

Sąnarių hipermobilumas

Padidėjęs raiščių paslankumas mažina pėdos stabilumą.

Ilgainiui sąnariai praranda ašinį išsidėstymą, o nykštys pasislenka į šoną. Nepakankamas sąnario stabilumas skatina Hallux Valgus vystymąsi.

Reumatinės ligos

Reumatoidinis artritas ir kitos sisteminės sąnarių ligos pažeidžia kremzlę ir raiščius, taip didinant sąnarių deformacijos riziką.

Uždegimas silpnina atramines struktūras ir keičia pėdos ašį.

Su amžiumi susiję pokyčiai ir hormoniniai veiksniai

Vyresniame amžiuje audiniai silpnėja, mažėja raumenų tonusas, didėja sąnarių dėvėjimasis.

Tai daro įtaką deformacijos vystymuisi, ypač moterims po menopauzės. Su amžiumi prarandama pėdos atraminė funkcija.

Traumos

Sumušimai, lūžiai ar raiščių patempimai ties pirmuoju padikauliu gali paskatinti netaisyklingą kaulų gijimą ar sąnario ašies pakitimus.

Trauma gali būti Hallux Valgus vystymosi pradžia.

Antsvoris

Didesnis kūno svoris – daugiau spaudimo pėdai, ypač priekinėje dalyje. Dėl to gali vystytis biomechaniniai pėdos pakitimai.

Nuolatinė perkrova skatina sąnarių iškrypimą ir deformaciją.

Gydymo metodai

Konservatyvus gydymas

Taikomas ankstyvose Hallux Valgus stadijose, kai deformacija dar nedidelė arba nėra stipraus skausmo.

Pagrindinis tikslas – sulėtinti deformacijos progresavimą, mažinti diskomfortą ir uždegimą:

• Ortopedinės priemonės – specialūs vidpadžiai, tarpupirščių plėtikliai, Hallux Valgus apsaugos nuo tolesnio deformacijos progresavimo.
• Kineziterapija – pratimai pėdos raumenims stiprinti, sąnarių mobilumui palaikyti, eisenai koreguoti.
• Manualinė terapija – skirta sąnarių mobilizavimui ir raumenų balansui atkurti.
• Fizioterapija – procedūros, skirtos skausmui, tinimui mažinti ir vietinei kraujotakai gerinti (pvz., elektroterapija, ultragarso terapija).
• Avalynės korekcija – pacientui rekomenduojama rinktis plačius, minkštu priekiu batus, vengti aukštakulnių ir siaurų batų modelių.

Konservatyvus gydymas efektyvus tik pradinėse stadijose – jis nepašalina deformacijos, bet gali atitolinti operaciją.

Chirurginis (Operacinis gydymas)

Taikomas tuomet, kai deformacija progresuoja, kelia stiprų skausmą ar trukdo kasdieniam gyvenimui.

• Osteotomija – tai kaulo pjūvis ir perstatymas į anatomiškai teisingą padėtį, dažniausiai atliekamas su fiksacija varžtais ar plokštelėmis.
• Sausgyslių ir raiščių plastika – papildomai koreguojamos pėdos stabilumą palaikančios struktūros.
• Kombinuota operacija – taikoma esant pažengusiai deformacijai, kai būtina koreguoti kelias struktūras.
• Minimali invazinė chirurgija (pvz., META technika) – atliekama per mažus pjūvius, leidžia greičiau atsistatyti ir mažina pooperacinį skausmą.

Po operacijos svarbi reabilitacija – įtvarų nešiojimas, kineziterapija, fizinio krūvio ribojimas 8–12 savaičių.

Pasiruošimas prieš operaciją

Ruošiantis Hallux Valgus operacijai, būtina gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacija ir tyrimų suplanavimas.

Būtini diagnostiniai tyrimai:

• Pėdos rentgenograma stovint (vertinamas deformacijos kampas ir kaulų ašis).
• Kraujo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, krešumo rodikliai, CRB, elektrolitai).
• Jei reikalinga – kardiologo ar vidaus ligų gydytojo vertinimas.

Vaistų vartojimas:

• Vartojant kraują skystinančius vaistus (pvz., aspirinas, varfarinas), būtina kurso nutraukimą su gydytoju.
• Prieš operaciją nerekomenduojama vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo 3–5 dienas.
• Gydytojas gali rekomenduoti vartoti vitaminą D ir kalcį, jei numatomas kaulo pjūvis ir fiksacija.

Mityba ir gyvensena:

• Prieš operaciją negalima valgyti 6–8 val., gerti vandens – iki 3 val. prieš procedūrą.
• Rekomenduojama nerūkyti bent 2–4 savaites prieš ir po operacijos – rūkymas lėtina gijimą.
• Operacijos dieną patariama atvykti be makiažo, lakų, papuošalų ir su patogia apranga.

Logistiniai pasiruošimai:

• Po operacijos tą pačią dieną reikės pagalbos grįžtant namo – vairuoti negalima.
• Pirmosiomis dienomis operuotos kojos turi būti laikomos aukštoje pozicijoje, svarbu riboti ėjimą.
• Jei reikia – pasirūpinama specialiais pooperaciniais batais ar įtvarais.

Diagnostikos eiga

Viskas pradedama nuo konsultacijos su ortopedu–traumatologu.

Gydytojas įvertina deformacijos laipsnį, simptomus ir paskiria tinkamiausią gydymo planą.

• Anamnezė – išklausomi paciento nusiskundimai: nykščio skausmas, spaudimas batuose, eisenos pokyčiai, pėdų nuovargis ir t.t. Taip pat svarbu paveldimumas, avalynės tipas, traumos, darbo ar sporto įpročiai.
• Klinikinė apžiūra – gydytojas vertina nykščio padėtį ir sąnario judrumą, skausmo taškus, odos pokyčius ar uždegimo požymius. Vertinamas deformacijos kampas vizualiai.
• Rentgenografija – pagrindinis diagnostinis tyrimas. Atliekamos stovimos pėdos rentgeno nuotraukos, kad būtų įvertintas Hallux Valgus kampas, padikaulio pozicija, sąnario degeneracija ar osteofitai.
• Pėdos skenavimas arba plantograma – gali būti atliekamas norint įvertinti atramos taškus, pėdos skliauto aukštį ir biomechaniką. Dažniausiai naudojamas koreguojant ortopedinius įdėklus.
• Kiti tyrimai (tik esant indikacijoms) – jei įtariamas reumatoidinis artritas ar kitos sisteminės ligos, gali būti skiriami laboratoriniai kraujo tyrimai ar papildomos specialistų konsultacijos.

Kada kreiptis į gydytoją?