Artritas

Artritas – tai sąnario uždegimas, pasireiškiantis vieno arba kelių sąnarių skausmu, patinimu, paraudimu, judesių apribojimu ir audinių pakitimais. Dažniausios šios ligos formos – osteoartritas, reumatoidinis ir psoriazinis artritas.

Artritui būdingi simptomai: rytinis sąstingis, skausmas judant, sustorėjusi sąnario kapsulė, o pažengus ligai – sąnario deformacijos. Negydomas artritas progresuoja ir ilgainiui gali lemti nuolatinį sąnarių pažeidimą, funkcijos sutrikimą bei darbingumo praradimą.

Artrito gydymas „Ortopedijos Centre“:

Klinikoje teikiama visapusiška pagalba pacientams, sergantiems įvairiomis artrito formomis:

• Gydytojo reumatologo ir ortopedo-traumatologo konsultacijos – tiksli diagnostika ir individualus gydymo planas;
• Laboratoriniai tyrimai, echoskopija, magnetinio rezonanso tomografija – sąnarių uždegimo ir pažeidimų įvertinimui;
• Konservatyvus gydymas – ligą modifikuojantys vaistai (DMARD), NVNU ar gliukokortikosteroidų injekcijos;
• Kineziterapija – sąnarių funkcijai palaikyti ir raumenų stiprinimui;
• Reabilitacijos planavimas – ilgalaikės strategija sąnarių būklei stabilizuoti;
• Chirurginis gydymas – kai konservatyvios priemonės neveiksmingos.
• Registruokitės:
  • Vilniuje: +37052733402;
  • Kaune: +37037332279;
  • Klaipėdoje: +37046256102.

Plačiau apie gydymą → „Ortopedijos Centro“ reumatologai

Artrito simptomai

Artritas pasireiškia sąnario uždegimu, kuris sukelia skausmą, judesių apribojimą ir struktūrinius pakitimus. Simptomai priklauso nuo ligos formos.

Būdingi požymiai:

• Skausmas – juntamas tiek ramybės būsenoje, tiek judant; stiprėja ligai progresuojant;
• Sąnario patinimas – dėl uždegiminio skysčio sankaupų ar sinovijos sustorėjimo;
• Sąstingis ryte – rytinis sąstingis trunka ilgiau nei 30 minučių, ypač sergant autoimuninėmis artrito formomis;
• Judesių ribotumas – sumažėja sąnario amplitudė, sunku lankstyti, suimti ar pakelti galūnę;
• Sąnario deformacijos – pažengusiose stadijose gali atsirasti kaulinių struktūrų pakitimų;
• Funkcijos sutrikimas – sudėtinga atlikti įprastus veiksmus, pvz., vaikščioti, rašyti ar apsirengti.

Kas sukelia artritą? Priežastys ir rizikos veiksniai

Artritas išsivysto, kai sąnario audiniuose prasideda uždegimas, kurį sukelia įvairūs biologiniai ar mechaniniai veiksniai.

Pagrindinės priežastys:

• Autoimuniniai procesai – kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola sąnarių audinius (reumatoidinis, psoriazinis artritas);
• Mechaninis dėvėjimasis – ilgametis fizinis krūvis ar traumos skatina kremzlės degradaciją (osteoartritas);
• Infekcijos – bakterijos, virusai ar grybeliai gali patekti į sąnarį ir sukelti ūminį uždegimą (infekcinis artritas);
• Metaboliniai sutrikimai – per didelis šlapimo rūgšties kiekis ar geležies perteklius organizme sukelia kristalų kaupimąsi sąnariuose (podagra, hemochromatozė).
• Kiti rizikos veiksniai:
  • Genetinis polinkis į autoimunines ligas;
  • Lytis – moterims dažniau diagnozuojamas reumatoidinis artritas;
  • Amžius – osteoartritas dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje;
  • Nutukimas – didina mechaninį krūvį sąnariams ir skatina uždegiminius procesus;
  • Lėtinės ligos – pvz., cukrinis diabetas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar dislipidemija;
  • Sąnarių traumos, chirurginės intervencijos ar ilgalaikė imobilizacija.

Artritas ir artrozė – ar tai tas pats?

Daugelis žmonių painioja sąvokas „artritas“ ir „artrozė“, manydami, kad tai ta pati liga, tačiau jos skiriasi savo kilme ir vystymosi eiga.

Artritas – tai uždegiminė liga, kai pažeidžiama sąnario kapsulė, sinovinė plėvė ir aplinkiniai audiniai. Jai būdingi uždegimo požymiai – skausmas, patinimas, sustingimas ir karščio pojūtis pažeistame sąnaryje.

Artrozė (arba osteoartritas) – tai degeneracinė sąnarių liga, kai dėl amžiaus ar nuolatinės apkrovos dyla kremzlė, o kaulinis audinys sustorėja. Šiai būklei nebūdingi aktyvaus uždegimo simptomai – skausmas dažniausiai jaučiamas fizinio krūvio metu, o judesių ribotumas progresuoja lėtai.

Apibendrinant, artritas – uždegiminis, o artrozė – degeneracinis procesas. Nors simptomai yrapanašūs, jų priežastys, eiga ir gydymo metodai skiriasi.

Artrito tipai

Osteoartritas

Osteoartritas yra degeneracinė sąnarių liga, kuri vystosi dėl kremzlės nusidėvėjimo ir pakitimų pokremzliniame kauliniame audinyje.

Dažniausiai pažeidžiami kelio, klubo, riešo ar stuburo sąnariai. Ligos eiga progresuoja lėtai ir sukelia nuolatinį skausmą, sąstingį bei judesių ribotumą. Rentgenologiškai stebimas sąnarių susiaurėjimas, osteofitų susidarymas ir subchondrinė sklerozė.

Pradinėse stadijose taikomas konservatyvus gydymas, o vėlesnėse gali prireikti sąnario endoprotezavimo.

Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, sukelianti lėtinį sinovinės membranos uždegimą ir sąnarių destrukciją.

Ši būklė pažeidžia smulkiuosius sąnarius simetriškai ir gali išplisti į vidaus organus. Pagrindiniai reumatoidinio artrito simptomai – rytinis sąnarių sąstingis, skausmas, patinimas ir nuovargis.

Diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, laboratoriniais rodikliais (RF, anti-CCP) ir vaizdiniais tyrimais. Gydymas apima ligą modifikuojančius vaistus (DMARD), biologinius preparatus ir individualią kineziterapiją.

Psoriazinis artritas

Psoriazinis artritas yra lėtinis sąnarių uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems žvyneline.

Liga gali pažeisti tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius sąnarius, o kartais ir stuburą. Klinikiniai požymiai – skausmas, patinimas, odos pakitimai ir entezitai (sausgyslių prisitvirtinimo vietų uždegimas).

Dažnai pasireiškia asimetriškai, kartais – be ryškių dermatologinių simptomų. Gydymas apima NVNU, sintetinį ar biologinį DMARD ir lokalią reabilitaciją.

Podagra

Podagra yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio metu organizme kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai, sukeliantys ūmų sąnarių uždegimą.

Dažniausiai pažeidžiamas pėdos nykščio sąnarys, bet ilgainiui gali būti pažeidžiami ir kiti. Priepuoliai prasideda staiga ir pasireiškia stipriu skausmu, paraudimu bei karščiu pažeistoje vietoje.

Gydymas apima šlapimo rūgšties kiekį mažinančius vaistus, dietą ir skausmo kontrolę.

Reaktyvusis artritas

Reaktyvusis artritas kyla kaip organizmo reakcija į bakterinę infekciją, dažniausiai žarnyne arba šlapimo takuose.

Liga sukelia uždegimą viename ar keliuose sąnariuose, paprastai apatinėse galūnėse. Kartu gali pasireikšti akių uždegimas (konjunktyvitas), odos pakitimai ir uretritas.

Diagnozė nustatoma anamnezės ir laboratorinių tyrimų pagrindu. Gydymas apima infekcijos šalinimą, NVNU, o sunkesniais atvejais – sisteminius vaistus.

Artrito diagnostika

Artritas nustatomas remiantis klinikiniais simptomais, laboratorinių ir vaizdinių tyrimų duomenimis.

Tyrimų tikslas – patvirtinti uždegimą, nustatyti ligos tipą ir įvertinti sąnarių pažeidimo laipsnį.

• Klinikinis tyrimas – įvertinamas sąnarių skausmas, patinimas, judesių amplitudė, simetrija, deformacijos ir rytinio sąstingio trukmė.
• Anamnezė – įvertinami paciento skundai, ligos trukmė, paveldimumo faktoriai, prieš tai buvusios infekcijos ar traumos, gretutinės ligos (pvz., psoriazė, metaboliniai sutrikimai).
• Laboratoriniai tyrimai:
  • C-reaktyvusis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – rodo uždegimą;
  • Reumatoidinis faktorius (RF) ir anti-CCP antikūnai – padeda nustatyti reumatoidinį artritą;
  • Šlapimo rūgšties kiekis – svarbus podagros diagnostikai.
• Vaizdiniai tyrimai:
  • Rentgenograma – parodo sąnario erdvės susiaurėjimą, osteofitus ar erozijas;
  • Ultragarsas – vertina sinovijos sustorėjimą, sąnarių skysčio kiekį, sausgyslių būklę;
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – reikalinga detaliam minkštųjų audinių ir kaulų struktūrų įvertinimui ankstyvose stadijose.

Gydymo metodai

Konservatyvus gydymas

Tinka pacientams, kuriems nustatyta lengva arba vidutinio sunkumo artrito forma.

Indikacijos konservatyviam gydymui:

• Lėtinė, stabili ligos eiga be grėsmingų deformacijų;
• Sąnarys dar bent iš dalies funkcionalus;
• Nėra reikšmingų kaulinių pažeidimų, kuriems reikėtų chirurginės korekcijos.

Gydymo priemonės:

• Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARD) – slopina autoimuninį uždegimą, naudojami reumatoidinio ar psoriazinio artrito atvejais;
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – trumpalaikiam skausmo ir uždegimo valdymui;
• Gliukokortikosteroidų injekcijos – greitam uždegimo mažinimui lokaliai;
• Kineziterapija – palaiko sąnarių mobilumą ir raumenų balansą;
• Fizioterapija – skausmo mažinimui ir kraujotakos gerinimui.

Konservatyvus gydymas trunka ilgai ir turi būti nuolat prižiūrimas gydytojo, ypač kai skiriami stipresni (sisteminiai) vaistai.

Chirurginis gydymas

Taikomas, kai konservatyvios priemonės neveiksmingos arba sąnario pažeidimai yra negrįžtami.

Indikacijos chirurginiam gydymui:

• Nuolatinis skausmas ir sunkus funkcijos sutrikimas, nepaisant gydymo vaistais;
• Rentgenologiškai matomi sąnario struktūrų pažeidimai (pvz., stipri artrozė);
• Deformacijos, ribojančios kasdienę veiklą.

Dažniausiai taikomos procedūros:

• Artroskopinis sąnario valymas (lavažas) – atliekamas, kai sąnaryje kaupiasi uždegiminis skystis ir jaučiamas nuolatinis skausmas.
• Sinovektomija – pašalinama uždegiminė sinovijos dalis;
• Sąnario endoprotezavimas – atliekamas, kai sąnarys visiškai sunaikintas (dažniausiai klubo ar kelio sąnarių atveju).

Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti skausmą, atkurti judrumą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę esant sudėtingam artrito atveju.

Reabilitacijos eiga

Reabilitacija padeda sumažinti sąnarių sąstingį, stiprina raumenis ir gerina kasdienį judėjimą. Planas sudaromas pacientui individualiai – atsižvelgiant į artrito tipą, pažeistų sąnarių skaičių ir ligos aktyvumą. Visais atvejais taikomas etapinis, nuoseklus požiūris.

• 1–6 savaitės: Taikomi skausmo malšinimo metodai – fizioterapija, šildomieji kompresai ir švelnūs pasyvūs tempimo pratimai. Kineziterapeutas koreguoja sąnarių padėtį ir padeda išvengti kontraktūrų.
• 6–12 savaitės: Pradedami atlikti aktyvūs judesiai be pasipriešinimo. Atliekami sąnarių mobilumo ir laikysenos korekcijos pratimai. Pratimai derinami su ergonominėmis rekomendacijomis.
• 3–6 mėnesiai: Atliekami raumenų stiprinimo pratimai su nedideliu pasipriešinimu. Akcentuojamas aplinkinių raumenų aktyvavimas, sąnario stabilizavimas ir funkcijos grąžinimas.
• 6–9 mėnesiai: Tęsiamas funkcinis sąnario paruošimas kasdieniams judesiams. Prireikus įvedama biomechanikos korekcija, siekiant išvengti perkrovos kitose sąnarių grupėse.

Artrito komplikacijos. Kas nutinka, jei liga negydoma?

Negydomas artritas palaipsniui pažeidžia kremzlę, kaulą, raiščius ir raumenis. Dėl to sumažėja judesių amplitudė, atsiranda deformacijos ir sąnario nestabilumas.

Liga sukelia lėtinį skausmą, apsunkina judėjimą ir trukdo kasdienei veiklai. Progresuojant gali būti prarandamas savarankiškumas ir darbingumas.

Kai kurios formos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, gali pažeisti vidaus organus – širdį, plaučius ar akis. Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti šių komplikacijų.

Kaip apsaugoti sąnarius? Artrito prevencija ir kasdieniai įpročiai